Daugelyje pasaulio šalių balandžio mėnesį vadina nuo Senovės Romoje suteikto vardo „Aprilis“ –  atsiskleidžiantis, atsiveriantis. Tai susiję su medžių ūglių išsiskleidimu.

Tai Veneros – meilės deivės globojamas mėnuo. Valams balandis – Daigų, airiams – Kiškių, Sėjos, škotams – Pumpurų mėnuo. Lietuviškasis balandžio mėnesio pavadinimas yra senas. Jį galima rasti Mažvydo raštuose, senas jo pakaitalas – Karvelis (nuo paukščių burkavimo, būdingo šiam mėnesiui). Balandis turėjo labai daug pavadinimų: Sultekis, Žiedų mėnuo, Mildvinis, Beržinis ir kt. Kiek galima spręsti, įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietovėse jis turėjo skirtingus pavadinimus.

Taip senoliai sakydavo

Jei balandis sausas, liepa bus lietinga. Šiltas balandis, šlapias mojus, bus javai kaip gojus, bus kluonuose rojus. Šaltas balandis pranašauja karštą vasarą, gražų rudenį. Varnėnų garsus švilpavimas pranašauja giedrą. Balandžio lietūs – aukso verti. Šlapias balandis, žalias gegužis. Kur balandį upės, ten liepą balutės.

Žiedai ir žiedadulkės

Oro, kurį teisėtai laikome gyvybės šaltiniu, kokybė yra svarbi kiekvienam iš mūsų ir kiekvieną akimirką. Vėjo pernešamos žiedadulkės pastaruoju metu jau priskiriamos prie vienos iš periodiškai veikiančių oro taršos rūšių. Nuo ankstyvo pavasario iki rudens ore sklandančios augalų žiedadulkės kai kuriems žmonėms sukelia alergiją, kurios mažina darbingumą, blogina gyvenimo kokybę.

Kintančio klimato sąlygomis augalų vystymasis praranda įprastą eigą. Tai yra įrodyta daugybe tyrimų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Šio poveikio pasekmė – pakitę ir nevaldomai tebekintantys augalų augimo arealai (agresyvių invazinių augalų, pvz.,  Sosnovskio barščio, plotų didėjimas Lietuvoje, ambrozijos plitimas iš Pietų Europos į šiaurines platumas ir pan.).

Rūšių įvairovės ir biomasės didėjimas sukuria palankias sąlygas naujiems gamtiniams alergenams (mikromicetų sporos ir žiedadulkės) plisti. Jie ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, didinanti alerginių ligonių skaičių. Jau nustatyta, kad kūdikiai, augantys žiedadulkių prisotintoje aplinkoje, dažniau suserga alergine astma. Pasaulinė sveikatos organizacija atkreipė ypatingą dėmesį į žiedadulkių sezonų prognozavimą. Būtina biologinės taršos situaciją valdyti taip, kad oro kokybė neleistų pasireikšti neigiamam poveikiui ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai.

Žiedadulkės pasklinda į aplinką augalų žydėjimo metu. Šios smulkios ir lengvos augalų dalelės yra keliautojos. Jos neskiria valstybių sienų ir gali nuskristi šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Medžiai žydėjimo metu išbarsto milijonus žiedadulkių. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, jos pakyla į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir pernešamos dideliais atstumais.

Prasidėjus augalų vegetacijai, maždaug 20 proc. Europos gyventojų pasireiškia alerginės reakcijos dėl aplinkoje pasklidusių žiedadulkių. Ore sklandančių žiedadulkių kiekį Lietuvoje stebi mokslininkai. Analizuodami žiedadulkių dinamiką siekia nustatyti kada, kur ir kokiomis sąlygomis formuojasi ir iš žiedų byra žiedadulkės. Daug dėmesio skiriama įvairiems tyrimams, susijusiems su žiedadulkių sklaida atmosferoje, jų pernašos ir nusėdimo mechanizmais, sąveika su kitais atmosferos komponentais. Daugiamečiai oru plintančių dalelių duomenys siejami su meteorologinėmis prognozėmis ir fenologiniais stebėjimais. Taip sudaromos aerobiologinės prognozės, kurios skelbiamos visuomenei.

Parengta pagal Hidrometeorologijos tarnybos inf.