Baigiamojoje konferencijoje aptarti įgyvendinti projektai ir ateities vizijos

VVG „Pagėgių kraštas“ sėkmingai įgyvendino 2007-2013 m. ES paramos strategiją. Rugsėjo 11 d. Pagėgių savivaldybės Turizmo informacijos centre įvyko baigiamoji konferencija, kurios metu buvo aptarti projekto „Vietos veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros 2007-2013 strategija“ metu įgyvendinti projektai bei pristatyta 2014-2020 m. „Leader“ paramos programa.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkui Edmundui Inciui už bendradarbiavimą įteikė padėkos raštą.

Socialinis verslas
Renginio metu VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkas Edmundas Incius pateikė išsamią apžvalgą apie VVG „Pagėgių kraštas“ 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos įgyvendinimą: „VVG Pagėgių kraštas buvo įsteigta 2008 m. Pirmojo laikotarpio strategija buvo paruošta ir pradėta įgyvendinti 2010 m. Buvo suplanuota įgyvendinti 47 projektus, bet aktyvių valdybos sektorių atstovų pastangomis įgyvendinome net 55 projektus, kuriems skirta per 1,474 mln. €. Visi įgyvendinti projektai atitiko strategijos iškeltus tikslus ir buvo sėkmingai įgyvendinti.
VVG „Pagėgių krašto“ valdybą sudaro 3 skirtingi sektoriai: nevyriausybinių organizacijų, verslo bei vietos valdžios. Džiugu, kad visą laikotarpi jie dirbo vieni kitus suprasdami ir palaikydami, todėl pavyko pasiekti teigiamų rezultatų. Norėčiau asmeniškai padėkoti strategijoje dalyvavusioms bendruomenėms, VVG „Pagėgių kraštas“ valdybos nariams, administracijos darbuotojams bei Pagėgių savivaldybei, kuri ženkliai prisidėjo prie vykdomų projektų kofinansavimo“.
Pranešimą „Partnerystės vaidmuo plėtojant socialinį verslą kaimo vietovėse“ skaitė Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys. Jis analizavo galimo socialinio verslo apimtis, veiklos principus ir formą VVG teritorijoje.
„ES pasirinko socialinį verslą kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi, nes unikalus jo modelis šiuo metu efektyviausiai sprendžia opias regiono problemas. Socialinis verslas dėl savo lankstumo ir galimybės pritraukti skirtingus materialius ir nematerialius paramos šaltinius gali pasiūlyti savo prekes ir paslaugas net mažiausias pajamas turintiems gyventojams. Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką (mokymai bedarbiams ir reintegravimas į darbo rinką), asmeninių paslaugų (vaikų priežiūra, paslaugos senjorams, nuotolinės paslaugos, pagalba socialiai atskirtiems žmonėms ir pan.) ir socialiai atskirtų vietovių plėtros (socialinis verslas labai nutolusiose kaimo vietovėse, reabilitacinės programos kaimo vietovėse)“, – pasakojo S. Stonys.

Baigiamojoje konferencijoje aptarti įgyvendintieji ir būsimi projektai.

Gyventojai nusiteikę talkinti
Konferencijoje Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas pristatė LEADER programą 2014-2020 m. ES finansiniu laikotarpiu bei VVG „Pagėgių kraštas“ teritorijos vietos plėtros strategiją. Jis akcentavo kaimo plėtros 2014-2020 m. svarbą: „VVG „Pagėgių kraštas“ apima dalį Mažosios Lietuvos ir įeina į Lietuvos Respubliką, sudarydama penktąjį Lietuvos etnokultūros regioną. Dabartinė Pagėgių savivaldybės teritorija – rečiausiai apgyvendinta Tauragės apskrityje ir viena iš rečiausiai apgyvendintų šalyje. VVG „Pagėgių krašto“ teritorija yra viena mažiausių kaimo vietovių VVG teritorijų Respublikoje. Kraštas taip pat susiduria su tam tikrais sunkumais: čia didesnis nei šalyje nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, opios socialinės atskirties problemos.
Kraštas išsiskiria ne tik skaudžia ir visos Lietuvos istorijos raidai įtakos turėjusia praeitimi, bet ir gausiais rekreaciniais ištekliais. Pagėgių sav. teritorijoje 2011 m. užfiksuota daug didesnė neigiama nei kitur natūrali gyventojų kaita. VVG atlikta sociologinė apklausa atskleidė vietos gyventojų pozityvų požiūrį į nevyriausybinių organizacijų ūkinę veiklą ir teigiamą nusiteikimą talkinti organizuojant bendruomenines paslaugas. Pagėgių krašto NVO pamažu įsisavina naują ūkinės veiklos kryptį. VVG teritorijoje jau yra įgyvendinta keletas NVO ūkinės veiklos projektų, o NVO deklaruoja norą toliau dirbti šia linkme. Įgyvendinti bendruomenių surastas problemas padės nauja 2014-2020 m. LEADER metodo programa“, – kalbėjo R. Čiūtas.
Įteiktos padėkos
Renginio metu už sutelktą ir geranorišką bendradarbiavimą sėkmingai gyvendinant VVG „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros 2007-2013 m. strategiją padėkos raštai įteikti Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojui S. Stoniui, VVG „Pagėgių kraštas“ valdybos pirmininkui E. Inciui ir Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovui R. Čiūtui.
Už sėkmingą VVG „Pagėgių kraštas“ vietos plėtros 2007-2013 m. strategijos įgyvendinimą padėkos raštu ir atminimo dovana padėkota VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovo pavaduotojai Stanislavai Bružienei bei VVG „Pagėgių kraštas“ finansininkei Ramutei Barkauskienei. Valdybos nariams, bendruomenių pirmininkams įteiktos atminimo dovanos.
Po pranešimų vykta apžiūrėti įgyvendintų vietos projektų. Konferencijos dalyviai darbą baigė pažintine kelione Pagėgių krašto laivu „Skalva“, grožėdamiesi Nemuno upės vingiais, Rambyno kalnu.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Sukčiai vis pasinaudoja žmonių patiklumu

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 6 d. pavakare kieme Sakūčių k., Šilutės r., automobilyje „Opel Frontera“, vyras, gim. 1978 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1955 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vakare bute Traksėdžių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1971 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1972 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugsėjo 4 d. vėlų vakarą Šilutėje vyras, gim. 1988 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 26

Žuvienės virimo čempionatą laimėjo ignaliniečiai

žuvienės čempionatas

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje įvyko XVIII tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Šis renginys kasmet suburia bendruomenes, svečius ir žuvienės virimo meistrus iš Lietuvos bei užsienio. Šventėje dalyvavo ir užsienio partneriai iš Alanijos (Turkija) bei Saldus (Latvija). Jų viešnagė stiprina draugystę ir prasmingus tarptautinius ryšius. Svarbiausia žinia: žuvienės virimo čempionų žiedas iškeliavo į Ignaliną. Čempionų titulą pelnė komanda „Ignalinos unguriokai“. Žuvies sriubos kategorijos nugalėtojai: „Rukū masals“, Šilutės miškininkų komanda, Šventosios miestelio bendruomenė. Tradicinės žuvienės kategorijoje laimėjo: „Pamario žemaite“,

Taip pat skaitykite