Automobilių detalių vagys nusitaikė į bagažinės užuolaidėles

Keičiasi automobilių vagysčių tendencijos – jų mažėja, tačiau apvagiami transporto priemonių savininkai patiria didesnę žalą. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vagys renkasi naujesnių automobilių brangiau kainuojančias detales ir elektroninę įrangą. Taip pat daugėja atvejų, kai ilgapirščiai neapsiriboja keliomis detalėmis, o pasirinktą transporto priemonę apšvarina labiau. Draudikai pastebi, kad šį rudenį ypač išaugo bagažinės užuolaidėlių vagysčių skaičius.

„Veidrodėliai, žibintai ir navigacinės sistemos – Lietuvoje dažniausiai vagiamos detalės. Taip pat automobilio priekyje esančios grotelės itin dažnai sulaukia ilgapirščių dėmesio. Šį rudenį fiksuojame naują tendenciją – išdaužus galinį transporto priemonės stiklą pavagiamos bagažinės užuolaidos. Tokių detalių poreikis yra, nes vežant didesnius daiktus automobiliais, ypač universaliais modeliais, užuolaidėlės būna pažeidžiamos. Nauja tokia detalė gali kainuoti ir daugiau kaip 1000 eurų, todėl panaudotos yra paklausios, o jų kaina svyruoja nuo 400 iki 600 eurų“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik detalių vagys turėtų pasinaudoti ką tik prasidėjusiu tamsiuoju metų laikotarpiu. „Žmonės turi patys daugiau dėmesio skirti automobilių saugumui. Automobilių stovėjimo aikštelėse nuo ilgapirščių gali apsaugoti filmavimo kameros arba vaizdo registravimo sistemos. Kai kurie daugiabučių gyventojai įsigudrina vagis atbaidyti tiesiog užklijavę lipdukus, pranešančius, kad patalpa yra filmuojama vaizdo kameromis. Kaštai – minimalūs, o galimybė atbaidyti vagis padidėja“, – sakė žalų ekspertas.

Lietuvos draudikų asociacijos duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį už pavogtas detales Lietuvos draudimo bendrovių atlyginta žala sudarė 1227 eurus. Tai yra 12 proc. daugiau, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kai ji siekė 1095 eurus.

Jis taip pat rekomendavo įsirengti vaizdo registratorius. „Kai transporto priemonėje yra vaizdo registratorius, jis drausmina aplinkinius. Kai vagis, apžiūrinėdamas transporto priemonę, pamato, kad yra filmuojamas, dažniausiai praeina pro šalį. Yra nemažai atvejų, kai vagis nurinkinėja išorines transporto priemonės detales ir registratoriaus nepastebi. Tuo tarpu jei nusikaltimas vykdomas transporto priemonės salone, vaizdo registratorius paprastai pavagiamas. Tuomet vagišius galėtų pagelbėti patalpos ar stovėjimo aikštelės stebėjimo kameros“, – patarė M. Žilionis.

Jo teigimu, dauguma daugiabučių kiemų didmiesčiuose yra ankšti, tačiau visada paliekant automobilį nakčiai reikėtų vengti tamsių užkampių, stengtis rasti vietą, kurią gerai apšviečia gatvių žibintai.

„Kai žmonėms kelis kartus tame pačiame kieme yra pavagiama ta pati detalė – veidrodėlių stiklai ar panašiai – pateikiame rekomendaciją ant vagis dominančių detalių išgraviruoti transporto priemonės valstybinį numerį. Kai žmonės atlieka šį veiksmą, paprastai dėl detalių vagysčių pas draudikus nebesugrįžta, vadinasi, jų problema išsprendžiama. Pastaraisiais metais graviravimas naudojamas rečiau, tačiau tai yra efektyvus būdas apsaugoti išorines transporto priemonių dalis nuo vagysčių“, – sakė draudikas.

Detalių ženklinimas

Jis taip pat pasidžiaugė Lietuvoje pradedamu transporto priemonių detalių ženklinimu. „Kiekvienas naujas automobilis turėtų būti pažymėtas vadinamąja sintetine DNR technologija. Naujo automobilio detalėms būtų priskiriamas kodas. Šio žymėjimo nuplauti ar nuvalyti cheminėmis priemonėmis nepažeidžiant pačios detalės taip pat nepavyks. Pareigūnai galėtų patikrinti duomenų bazėje, kur kodas būtų priskiriamas tam tikram valstybiniam numeriui. Tada naudotų automobilių detalių rinkoje nebūtų poreikio pirkti tokias dalis ir ši sistema veiktų. Sistema, kurioje įvedami sintetiniu DNR pažymėtų automobilių duomenys, yra tarptautinė, todėl Lietuvoje dingusios detalės galėtų būti surastos net jeigu buvo išgabentos į užsienį“, – sakė M. Žilionis.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutės rajono savivaldybė: Mažosios ir Didžiosios Lietuvos dialogas

Šilutės kultūra

Lietuvos kultūros taryba tęsia ciklą „Kuriančios savivaldybės“, kurio tikslas pristatyti Lietuvos savivaldybių kultūros situaciją.  Ankstesniuose tekstuose kalbėta apie Telšių, Zarasų, Alytaus, Kėdainių ir Elektrėnų savivaldybes. Šį kartą kviečia susipažinti su Šilute. Šilutės rajono savivaldybė, įsikūrusi Nemuno deltoje prie Kuršių marių, jungia Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos kultūras. Šilutė yra Mažosios Lietuvos etnografinio regiono sostinė, tačiau apie trečdalį dabartinės savivaldybės ploto priskiriama Žemaitijai. Prie didesnių jos miestelių – Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio, Gardamo ar Vainuto penkis šimtus metų buvo įsikūrę svarbūs pasienio

Į pagalbą skubėjo ugniagesiai gelbėtojai

ugnaigesiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugpjūčio 16 d. prieš pietus gautas pranešimas, kad Šėrių g., Juknaičių sen., dega automobilis. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, automobilis „Jaguar“ degė atvira liepsna. Gaisro metu išdegė automobilio variklio skyriaus degios dalys, termiškai paveikta priekinė kėbulo dalis. Rugpjūčio 16 s. prieš pietus gautas pranešimas, kad Žalgirių k., Šilutės sen., automobilis įvažiavo į vandens kanalą. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, automobilio „Jeep“ priekinė dalis buvo apsemta vandens. Ugniagesiai iškėlė vairuotoją ir perdavė medikams. Budėta, kol

Obuolių sūris papuošė naują pašto ženklą

pašto ženklas

Rugpjūčio 14 d. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą „Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris“. Koks lietuviško kulinarinio paveldo simbolis atsidurs ant pašto ženklo, sprendė patys gyventojai. Pašto ženklas, kurį sukūrė menininkė Giedrė Gabnienė, išleidžiamas 40 tūkst. egzempliorių tiražu, jo nominalas yra 1,65 Eur. Obuolių sūris ant pašto ženklo atsidūrė neatsitiktinai. Praėjusią vasarą Lietuvos paštui pakvietus balsuoti, kuo papuošti dar vieną pašto ženklą, gyventojai rinkosi iš trijų lietuviško kulinarinio paveldo produktų – obuolių sūrio, skilandžio ir giros. Daugiausia simpatijų sulaukė būtent obuolių

Savivaldybė aiškinasi dėl tilto per Šyšą

tiltas

Šilutės r. savivaldybė paviešino naujausių žinių dėl Šilutės Geltonojo tilto per Šyšos upę rekonstrukcijos. Pateikiame savivaldybės informaciją. Geltonojo tilto rekonstrukcijos projekto užsakovė yra „Via Lietuva“, o darbus vykdo jos rangovas. Šilutės rajono savivaldybė šiame procese nėra nei užsakovė, nei rangovė – mūsų vaidmuo yra palaikyti nuolatinį ryšį su atsakingomis šalimis, koordinuoti gyventojams svarbių klausimų sprendimą ir siekti, kad darbai vyktų kuo sklandžiau bei greičiau. Po naujausio susitikimo dalijamės svarbiausia informacija. Tilto konstrukciją į Šilutę planuojama atgabenti lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje, o

Taip pat skaitykite