Auksinis vasaros sezonas. Poilsiautojų antplūdis džiugino verslininkus

Iš pradžių kėlęs nerimą vasaros atostogų sezonas Lietuvoje baigiasi ypač džiugiomis nuotaikomis: pajūrio ir kitų kurortų verslininkai trina rankas ir prabėgusią vasarą vadina auksine.

Į užsienio kurortus dėl pandemijos nedrįsusius išvykti ir poilsį Lietuvoje pasirinkusius lietuvius šiemet lyg tyčia lepino šiltas oras, o apgyvendinimo įstaigos sulaukė rekordinio svečių antplūdžio.

Pajūrio kurortų verslininkai neslepia, kad tokio sėkmingo sezono nebuvo kelis dešimtmečius. Per karantiną tušti stovėję Palangos viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos ėmė pildytis jau nuo gegužės vidurio.

Kad į kurortus staigiai plūstelėjo buvimo namuose išvargintų žmonių, rodo ir Statistikos departamento duomenys apie suteiktas apgyvendinimo paslaugas.

Išankstiniais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję beveik pusė milijono turistų, arba 75 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apgyvendinta keturis kartus, gegužę – 2,7 karto, o birželį – beveik trečdaliu daugiau turistų.

 

  • Komentaras
  • Pajūrio verslininkai neslepia, kad jau ir pernykštė vasara jiems buvo sėkminga, bet šie metai – dar įspūdingesni. „Tokio užimtumo, koks yra šiemet, nėra buvę. Poilsiautojų srautas nuo sezono pradžios iki pačios pabaigos – rekordinis. Pelnas taip pat“, – džiaugėsi viešbučio „Palangos žuvėdra“ savininkas Kristupas Šliogeris.
  • Jis pasakojo, kad viešbutis sausakimšas buvo visą vasarą, o nakvynių užsakymų dar gausu ir rugsėjo pradžioje. Tiesa, nežinia, kokia situacija bus, kai įsigalios nauji ribojimai neturintiems galimybių paso asmenims.
  • K. Šliogeris pastebėjo, jog kol kas klientai itin atsargūs. „Iki rugsėjo 13-osios viskas rezervuota, o vėliau – brūkšnys. Visi laukia. Mes taip pat planuojame tik savaitę į priekį, nes situacija nuolat keičiasi“, – sakė verslininkas.
  • Jis pripažino, kad pajūrio verslininkus nežinomybė kaustė ir praėjusį pavasarį – per karantiną buvo sudėtinga ką nors prognozuoti. „Žinoma, nerimavome, bet viskas klostėsi labai sėkmingai. Palanga visą vasarą buvo apgulta, tai – faktas. Jei kas nors bandys sakyti, kad buvo blogai – veidmainiaus“, – kalbėjo K. Šliogeris.
  • Viešbučio vadovui šypseną kelia dažno lietuvio bruožas – ne džiaugtis, o geriau padejuoti. „Verkti šiemet tikrai nėra ko. Pelnas buvo rekordinis. Jo tikrai užtenka padengti per karantiną patirtiems nuostoliams ir dar pavyko uždirbti“, – atviravo turistų gausos maloniai nustebintas Palangos verslininkas.
  • Pasak K. Šliogerio, per karantiną didelių nuostolių viešbutis nepatyrė, nes žiemą ir taip nesulaukdavo itin didelio svečių srauto. „Vis dėlto emociškai žmonėms buvo labai sunku pusę metų būti uždarytiems. Žinoma, kažkiek nukentėjome, bet miestų viešbučiai, nesulaukę užsienio turistų, nukentėjo kur kas labiau“, – teigė pašnekovas.
  • Užsienio turistų šią vasarą mažiau sulaukė ir pajūrio viešbučiai. Visas vietas juose užpildė lietuviai, kurie dėl pandemijos ir patys mažiau keliavo svetur.
  • Ar tokio poilsiautojų antplūdžio galima tikėtis ir kitą vasarą? „Apie kitą vasarą dar anksti kalbėti. Vis dėlto tikiuosi, kad pandemija amžinai nesitęs. Jei kitą vasarą ir bus apribojimų, gal jie bus švelnesni. Bet viskas priklausys nuo sienų atvėrimo galimybių: ar sienos bus atviros, ar ir vėl – uždarytos. Mūsų sėkmę šiemet lėmė tai, jog daugeliu atvejų jos buvo „privertos“ ir žmonės rinkosi Lietuvos kurortus“.

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusį pusmetį apgyvendinimo įstaigose Lietuvoje iš viso apsistojo 615 tūkst. žmonių, iš jų 504 tūkst. – Lietuvos gyventojai.

 

2020 m. birželį šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 207 tūkst. turistų. Liepa ir rugpjūtis viešbučiams pernai buvo dar sėkmingesni mėnesiai, o daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2019 m. rugpjūtį – priėmė beveik 550 tūkst. svečių.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite