Atrinktos Šilutės raj. mokyklos, gausiančios kokybės krepšelį

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino mokyklų sąrašą, kurios gaus kokybės krepšelį – tikslines  lėšas, skirtas mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti. Iš viso atrinkta 180 bendrojo ugdymo mokyklų, lėšos mokyklas pasieks jau 2019 m. Per dvejus metus bus skirta daugiau nei 24 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

„Kokybės krepšelis sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių. Taip pat prisidės prie ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Pasak viceministro, tarptautiniai nacionaliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai gana vidutiniški. Didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų, skirtingų savivaldybių ir mokyklų, taip pat tarp miesto ir kaimo mokyklų.

„Mokinių pasiekimams įtaką turi socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinių aplinka, mokyklos veiklos kokybė. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Tačiau švietimo priemonėmis galima labai daug padėti vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“, – sako Gražvydas Kazakevičius.

Šilutės rajono savivaldybėje atrinktos 8 mokyklos, kurioms numatyta skirti kokybės krepšelį. Gerąja patirtimi atrinkta dalintis Usėnų pagrindinė mokykla, o konsultacinę ir finansinę paramą numatyta, kad gaus Šilutės Martyno Jankaus, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Saugų Jurgio Mikšo, Vilkyčių pagrindinės mokyklos ir Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

Kokybės krepšelį gausiančios mokyklos suskirstytos į dvi grupes: 150 turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką ir 30 – stiprią. Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, o stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos dalinsis gerąja savo patirtimi. Turinčioms silpną geros mokyklos raišką bus skiriamas didesnis krepšelis, nes jos įgyvendins daugiau veiklų, siekdamos geresnių veiklos rezultatų. Lėšos skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti ir pan.

Lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti. Atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt. Mokykloms atrinkti naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų  ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys.

Kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, remdamasi mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo išvadomis su savivaldybe bei projekto vykdytoju parengs dviejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Kiekviena mokykla turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.

Mokyklas kokybės krepšeliui gauti atrinko speciali komisija, kurią sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovai.

Vieneriems mokslo metams savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, o savivaldybės iš savo biudžeto skirs likusius 15 proc. kokybės krepšelio lėšų. Vėliau savivaldybės lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai. Po vienerių mokslo metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas.

ŠMM inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite