Atnaujintas pažintinis Aukštumalos pelkės takas

Po gerą pusmetį trukusios rekonstrukcijos Nemuno deltos regioniniame parke oficialiai atidarytas Aukštumalos pažintinis takas.

Impregnuotomis pušinėmis lentomis grįstas Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1,2 km.

Impregnuotomis pušinėmis lentomis grįstas Aukštumalos pažintinis takas driekiasi 1,2 km.

Anksčiau vadintas „Bebrų taku“, po rekontrukcijos nusidriekęs 1,2 kilometro medinis takas su apžvalgos bokštais dabar pavadintas Aukštumalos pažintiniu taku. Pasak Lietuvos gamtos fondo projektų vadovo Nerijaus Zableckio, ši tako rekonstrukcija yra tik dalis numatytų darbų. Norint labiau išsaugoti pelkę, numatoma dar iškirsti medžių.
„Su pelkėmis labai paprasta. Reikia 10 metų padirbėti, tada pradedi žinoti, ką reikia daryti. Mes pradėjome 2006 metais ir tik dabar pradedame skinti savo darbo vaisius. Vienas iš jų – šitas takas 380 ežerėlių turinčioje Aukštumalos pelkėje“, – pažintinio tako atidarymo metu juokavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Romas Pakalnis.
„Atnaujintas Aukštumalos pažintinis takas neabejotinai yra vienas gražiausių Šilutės rajone. Tokio tako, kuris vestų lankytojus į paslaptingą pelkės širdį – aukštapelkės plynę su tyvuliuojančiais ežerokšniais, – mūsų krašte dar nebuvo“, – sakė Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis.
Aukštumalos pažintinis takas nusidriekė per vieną didžiausių ir gražiausių Nemuno deltos pelkių – Aukštumalos aukštapelkę, plytinčią Kintų seniūnijoje. Iki mūsų dienų natūralius bruožus išlaikė tik vakarinė pelkės dalis (užimanti trečdalį buvusios pelkės ploto), kuri 1995 m. paskelbta telmologiniu (pelkių) draustiniu. 1993 m. ji įrašyta į pelkių ir kitų šlapynių apsaugai skirtos Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, o nuo 2004 metų tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi.
Aukštumala vilioja keliautojus pelkiniais ežerėliais, kiminų patalais su spanguolynais, nykštukinėmis pušaitėmis, labai retų tyrulinių erikų vainiklapiais, saulašarėmis, laukinių paukščių – gervių, sėjikų, tikučių ar kuolingų – balsais bei galimybe pamatyti sklandantį jūrinį erelį.Atidaro
Tako rekonstrukcija pradėta 2015 m. spalį. Dalis naujojo tako sumontuota ant tvirtų 30 cm skersmens plastikinių vamzdžių, todėl lankytojai gali drąsiai, nesibaimindami sušlapti kojas, grožėtis gamta. Medinei tako daliai įrengti naudotos impregnuotos pušinės lentos, todėl takas yra tvirtesnis ir ilgaamžiškesnis. Pažintinio tako pabaigoje prie pelkinio ežerokšnio įrengta 3 metrų aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria Aukštumalos pelkės panorama. Šiai platformai įrengti lėšų skyrė UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, o tako montavimo darbus atliko UAB „Šilutės polderiai“ meistrai.
Per pelkę vingiuojantis 1,2 km ilgio pažintinis takas lankytojams atskleis ne tik aukštapelkės grožį ir jos formavimosi istoriją, bet ir padės atverti pelkės gamtos lobių skrynelę: pažinti tik jai būdingas buveines, augalus ir gyvūnus, suprasti, kuo vertinga ši paslaptinga ekosistema, kaip lengvai galima ją pažeisti ir kaip sudėtinga gydyti jau padarytas žaizdas. Atnaujinti informaciniai stendai ir bylos apie kadaise čia buvusius, bet mūsų dienų nesulaukusius pelkininkų kaimus, pirmuosius Aukštumalos pelkės mokslinius tyrimus, aukštapelkių reljefo ypatybes ir durpių klodų metraščiuose slypinčią istorinę medžiagą.
Lankytis Aukštumalos pažintiniame take galima ištisus metus be specialių leidimų, tačiau nederėtų užmiršti, kad draudžiama nulipti nuo tako. Lankantis pažintiniame take privalu netriukšmauti ir netrikdyti pelkėje perinčių paukščių, netrypti samanų dangos, nepalikti šiukšlių, nekurti laužų ir nerūkyti. Norėdami labiau pažinti aukštapelkę, galite joje apsilankyti kartu su Nemuno deltos regioninio parko ekologais arba specialiai pasirengusiais gamtos gidais. Informacijos apie gidus suteiks Nemuno deltos regioninio parko administracija arba rasite projekto svetainėje www.aukstumala.lt/svietimas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rugsėjo 8 d. minimos Oršos mūšio 512-osios metinės

Meteo.lt skelbia, jog meteorologiniai oro temperatūros stebėjimai Vilniuje atliekami nuo 1770 m., o kritulių kiekio – nuo 1887 m. Kalbėti apie dar senesniais laikais buvusias sąlygas gerokai sunkiau. Žinoma, tam tikrų duomenų yra, tačiau jie tik apytiksliai. Kartais tenka remtis dar anksčiau pradėjusių dirbti stebėjimo postų duomenimis iš kitų valstybių, senų medžių rievėmis bei tuometiniais metraščiais, kuriuose orų apibūdinimai būdavo labai subjektyvūs. Visai panašiai kaip šiais laikais, taip ir seniau žmonės lygino orų sąlygas tik su praėjusiais metais (arba tiek,

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Taip pat skaitykite