Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) Baltosios Vokės šlapžemėje. Eglės Vičiuvienės nuotr.

Prieš metus pradėti Baltosios Vokės šlapynės atkūrimo darbai duoda svarbių rezultatų. Teritorijoje, kurioje buvo šalinamos nendrės, šią vasarą rasta gausi retos orchidėjos – dvilapio purvuolio – augavietė.

Liko apleistas durpynas

Baltosios Vokės šlapynė anksčiau buvo graži žemapelkė. Tačiau prieš septyniasdešimt metų čia buvo pradėta kasti durpes Vilniaus miesto šildymui. Visa gyvoji gamta – sunaikinta. Iškasus didįjį durpių sluoksnį dalyje buvusios pelkės atsirado žuvininkystės tvenkiniai, o durpynas liko apleistas. Ten žemės paviršius išvagotas vandens nuleidimo kanalų, teritorija apaugusi krūmais ir nendrėmis, kurios stelbia žemaūgę šlapynių augaliją.

Prieš metus ši, šlapynėms nebūdinga augalija, buvo pradėta šalinti. Tokiu būdu sudaromos sąlygos atsigauti pelkių augalams. Šią vasarą, vykdant augalų monitoringą, čia rasta daugybė retų mažyčių orchidėjų – dvilapių purvuolių (Liparis loeselii). Šis augalas yra labai retas, priskirtas prie nykstančių augalų rūšių, todėl yra saugomas Lietuvoje ir Europoje.

Dvilapis purvuolis – retas augalas

„Pagal mokslinius duomenis Lietuvoje žinomos vos kelios gausesnės dvilapio purvuolio populiacijos, kuriose individai skaičiuojami šimtais. Viena iš tokių gausių populiacijų nuo šių metų būtų galima laikyti atkuriamos Baltosios Vokės šlapžemių populiaciją“, – sako projekto LIFE Marsh Meadows ekspertas dr. Domas Uogintas.

„Keliose didžiulio šlapynių komplekso vietose pastebėti šimtai rūšies individų. Populiacija atrodo gyvybinga ir perspektyvi. Mat buvo rasta tiek jaunų, nežydinčių, tiek jau žydinčių ir subrandinusių sėklas augalų. Įdomu, kad dažnai pasitaikė tokių individų, kurie buvo subrandinę po 10-20 vaisių-dėžučių, nors paprastai rūšies individai užaugina po 3-6 vaisius“, – situaciją apie šią biologinę retenybę komentuoja D. Uogintas.

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica) Baltosios Vokės šlapžemėje. Birutės Stukės nuotr.

Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris) Baltosios Vokės šlapžemėje. Birutės Stukės nuotr.

„Populiacijos būklės pagerėjimą galima sieti su vykdomomis gamtotvarkos priemonėmis – teritorijos šienavimu ir krūmynų šalinimu. Taip suformuotos mažesnio aukščio ir šviesesnės bendrijos, kurios yra tinkamos dvilapio purvuolio populiacijai vystytis“, – sako D. Uogintas.

Monitoringo metu Baltosios Vokės šlapžemėse taip pat buvo stebėtos ir kitos laukinės orchidėjos – baltijinės gegūnės (Dactylorhiza baltica) bei pelkiniai skiautalūpiai (Epipactis palustris).