Atkuriama Lietuvos kariuomenės 1-oji divizija

padalinysSausio 28 d. Rukloje, dalyvaujant aukščiausiai šalies ir kariuomenės vadovybei, įvyko Lietuvos kariuomenės 1-osios divizijos atkūrimo ceremonija. Praėjus 250 metų nuo pirmosios nuolatinės divizijos Lietuvos kariuomenėje įsteigimo 1775 m., veiklą pradėjo šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės 1-oji divizija su divizijos vadu ir pirmaisiais štabo kariais.

„Įsipareigojome Lietuvos visuomenei, kad ji galės lengviau atsikvėpti, jog kaip valstybė darome viską, kad būtume pajėgūs iki 2030-ųjų turėti efektyvų operacinį pajėgumą pasiekusią diviziją – vieną iš kritiškai svarbių mūsų gynybos elementų. Negalime sau leisti neatlikti mūsų saugumui būtinų darbų. Todėl negaišdami laiko turėjome padaryti esminius, principinius sprendimus. Jie leis mums pasiekti proveržį šalies gynyboje, išlyginti gynybos sistemos finansavimo duobes, o svarbiausia – maksimaliai padaryti namų darbus. Tad susitelkę dėl bendro mūsų šalies intereso su visomis krašto gynybos sistemos institucijomis, Prezidentu ir Vyriausybe dirbame kasdien, kad įgyvendintume duotą pažadą“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Diviziją galutinai sufomuos iki 2030 metų

Divizijai, kurią sudarys Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir rezervinės „Aukštaitijos“ brigados bei jas remiantys oro gynybos, inžinerijos, žvalgybos, artilerijos vienetai, vadovauti paskirtas brigados generolas Aurelijus Alasauskas. Naujasis divizijos štabas jau šiais metais pradeda rūpintis divizijai skiriamų vienetų kariniu rengimu, o suformuoti pilnos sudėties diviziją planuojama iki 2030-ųjų.
„Šiandien žymime divizijos vadovybės ir štabo elemento inauguravimą. Abiejų Tautų Respublikos laikų divizijos tradicijos pagrindu atkurta 1-oji Lietuvos kariuomenės divizija žymi kokybinį šuolį Lietuvos ginkluotosiose pajėgose. Išplečiame savo atgrasymo ir pergalės prieš priešą galimybes. Žengę šį žingsnį tikrai nesustosime ir toliau plėsime Lietuvos kariuomenę, kad užtikrintume Lietuvos valstybės ir piliečių saugumą“, – ceremonijos metu sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Suformuota Lietuvos kariuomenės nacionalinė divizija bus vienas pagrindinių veiksnių kartu su sąjungininkais atliekant Lietuvos sausumos teritorijos gynybą. Kadangi divizija yra pagrindinis sausumos karinis vienetas daugelyje NATO valstybių, vykdant kolektyvinę gynybą, Lietuvai teks sąveikauti su NATO šalių divizijomis. Nacionalinės divizijos turėjimas leis Lietuvos kariuomenei veikti integruotai, turėti vienodas manevravimo, ugnies paramos, logistikos, žvalgybos ir kitas galimybes.

Sprendimas patvirtintas 2023 m.

Poreikis vystyti NATO šalių nacionalines divizijas kaip pagrindinį taktinį vienetą oficialiai iškeltas 2022 m. Madrido NATO viršūnių susitikime. Lietuvoje toks sprendimas patvirtintas 2023 m. gegužę vykusiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje, įvertinus grėsmes ir atliepiant NATO regioninius gynybos planus. Diviziją planuojama apginkluoti tankais, vikšrinėmis ir ratinėmis pėstininkų kovos mašinomis bei išplėsti oro gynybos, inžinerijos, žvalgybos ir artilerijos pajėgumus. Tai suteiks Lietuvos kariuomenei kokybiškai ir kiekybiškai pranašesnes nei iki šiol turėtas kariavimo galimybes.
Krašto apsaugos min. inf.
Lietuvos kariuomenės nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite