Iki elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo pabaigos likus mažiau nei porai savaičių, nepriklausomo elektros tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 300 tūkst. tą turinčių padaryti gyventojų. Elgsenos ekonomikos ekspertai pastebi, kad priežasčių yra keletas, viena iš jų – psichologinis efektas, vadinamas atidėliojimu arba prokrastinacija, kai linkstama iki paskutinės akimirkos atidėlioti darbus, kurie nėra lengvai suprantami ir neteikia džiaugsmo.

Dr. Akvilė Aleksandravičienė.

„Pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją nėra nei visiškai paprastas sprendimas, nei veikla, kuri teiktų džiaugsmą. Gyventojai turi palyginti įvairių tiekėjų siūlomas kainas, sutarčių terminus ir kitas sąlygas, o tam reikia laiko ir pastangų. Tuo tarpu labiau galbūt norisi užsiimti veikla, kuri neįpareigoja, atpalaiduoja po įtemptos darbo dienos, tad sprendimas, kurio priėmimui dar yra laiko, nukeliamas“, – komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, mokslo darbuotoja dr. Akvilė Aleksandravičienė.

Tikimasi geresnių pasiūlymo sąlygų

Pašnekovė teigia, kad dar viena priežastis atidėti sprendimą dėl elektros tiekėjo pasirinkimo yra geresnių sąlygų tikėjimasis.

„Keleto nepriklausomų elektros energijos tiekėjų rinkoje atsiradimas žmonėms suponavo mintį, kad tiekėjai, konkuruodami tarpusavyje ir stengdamiesi prisitraukti daugiau klientų, turėtų pateikti gerų pasiūlymų. Tad laukiama patraukliausių, ženkliau išsiskiriančių iš kitų tiekėjų siūlomų sutarties sąlygų. Be to, neaišku, kokia gali būti elektros energijos kaina rinkoje, galbūt ji gali nukristi, palyginti su dabartinėmis kainomis, todėl žmonės linkę rizikuoti ir nesirašyti sutarčių, kad nesusisaistytų ilgalaikiais santykiais su elektros energijos tiekėjais“, – sako ji.

Neringa Petrauskienė.

Pasak elektros sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovės Neringos Petrauskienės, nepriklausomi elektros tiekėjai elektros kainas peržiūri kiekvieną savaitę, nes kainos keičiasi ir biržoje. Pasiūlymai klientams yra ruošiami ribotam laikui, nuo keleto dienų iki poros savaičių, nes reaguojama į situaciją biržoje.

„Stebint kassavaitinius elektros kainos kitimus matyti, kad kurį laikotarpį elektra brangsta, po to pinga, ir toks ciklas kartojasi, tad gyventojams gali atrodyti, jog pavyks sulaukti kainos mažėjimo. Vis dėlto ilguoju periodu elektros kainos tik kyla, objektyvių aplinkybių joms ženkliai sumažėti šiuo metu nėra, kaip ir pagrindo tikėtis daug žemesnių „paskutinės minutės“ kainų“, – tikina N. Petrauskienė. Ji primena, kad garantinio elektros tiekimo paslauga, kuri automatiškai įsijungs gyventojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros tiekėjo, yra maždaug 25 proc. brangesnė. Nepaisant to, kad jai taip pat bus taikoma valstybės kompensacija, dėl padidinto tarifo gyventojai, tikėtina, mokės brangiau.

Dr. A. Aleksandravičienė svarsto, kad vartotojus kol kas susilaikyti nuo tiekėjo pasirinkimo gali skatinti ir tai, kad nėra griežtos nuostatos, kas bus pasibaigus garantiniam elektros energijos tiekimui. Teigiama, kad, pasibaigus 6 mėnesių garantinio tiekimo laikotarpiui, Energijos skirstymo operatorius (ESO) įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, apie tai pranešus vartotojui ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki tiekimo nutraukimo – bet galbūt ESO tiekimo nenutrauks. Be to, net jei taip ir būtų, tuomet per 3 savaičių laikotarpį galima pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Įvairios skatinimo priemonės

„Elektrum Lietuva“ atstovė pastebi, kad antrajam liberalizavimo etapui priskirtų vartotojų elgesys panašus į I etapo vartotojų, kurių didelė dalis elektros tiekėją irgi rinkosi paskutinėmis dienomis.

„Delsiantiems gyventojams patariame šiuo metu būtinai pradėti bent jau domėtis tiekėjų siūlomomis sąlygomis, lyginti pasiūlymus, apsispręsti dėl savo pasirinkimo – fiksuotą ar nefiksuotą kainą rinksitės. Tokiu atveju bus paprasčiau priimti sprendimą ir neteks rinktis skubant. Tiekėjai, turėdami panašios patirties iš I-ojo etapo, savo ruožtu padidino konsultuoti elektros klausimais galinčių komandų narių skaičių, ruošiasi vartotojų pikui paskutinėmis dienomis“, – aiškina ji.

Vertinant bendrai visą elektros rinkos liberalizavimo procesą, dr. A. Aleksandravičienė sako pastebinti neapibrėžtumo, susijusio su politiniais sprendimais, kuris taip pat gali stabdyti vartotojus. Aiškūs ir laiku priimti politiniai sprendimai galėtų būti tos priemonės, kurios palengvintų gyventojų apsisprendimą.

Prognozuojama elektros energijos rinkos kaina 2022 m. II pusmečiui

​​Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą 2022 m. antrajam pusmečiui lygią 19,85 ct/kWh.

2022 m. gegužės 11 d. VERT pritarė Prognozuojamos elektros energijos rinkos kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodikos pakeitimui. Pagal atnaujintą metodiką, nustatant prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą, yra atsižvelgiama į:

• ateities sandorių kainas dėl sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos;
• elektros energijos kainų skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos kainų zonų kitos paros prekybos sesijoje „Nord Pool“ rinkoje už 12 paskutinių kalendorinių mėnesių;
• elektros energijos įsigijimo biržoje profilį, kuris atsiranda dėl skirtingo elektros energijos įsigijimo įvairiu paros metu.

Išsamiai susipažinti su Prognozuojamos elektros energijos rinkos kainos ir atskaitinės kainos nustatymo metodikos pakeitimais galite ČIA.