Ateities namų formulė: į ką verta investuoti ir kodėl DI tampa naujuoju standartu

Interjero dizainerė Jovita Bingelytė.

Daugeliui vis dar atrodo, kad didžiausia investicija yra pats būsto įsigijimas. Tačiau interjero dizainerė Jovita Bingelytė primena: tai tik pusė darbo. Tikroji vertė sukuriama planuojant vidaus apdailą ir techninius sprendimus – juos vėliau pakeisti brangu, o nekokybiškos sistemos gali sukelti netikėtų išlaidų ateityje.

Pasak interjero dizainerės ir NT projektų vystytojos, nekilnojamasis turtas didmiesčiuose išlieka viena stabiliausių ir žmonėms lengviausiai suprantamų investicijų. Laikui bėgant jo vertė išlieka tokia pati arba auga, tačiau tik tuo atveju, jei būstas įrengtas kokybiškai.

„Interjero detalės gali keistis, bet techninis pagrindas turi tarnauti dešimtmečius. Todėl riboto biudžeto atveju pirmiausia verta investuoti į tai, ko vėliau nepakeisi be kapitalinio remonto: elektros instaliaciją, vėdinimą, šildymo sistemą ir patikimą buitinę techniką“, – pabrėžia J. Bingelytė.

Išmanūs įrenginiai tampa naujuoju būsto standartu

Technologijų naujovės, pristatytos „CES 2026“ parodoje, aiškiai rodo kryptį: dirbtinis intelektas (DI) jau nebėra egzotika. Tai standartinė šiuolaikinio būsto dalis, padedanti ir palaikyti ilgalaikę vertę, ir kasdien mėgautis patogumu.

Šiandien „geras namų pagrindas“ apima ne tik kokybiškas komunikacijas ar ilgaamžes medžiagas, bet ir išmaniąsias valdymo sistemas. Nuotoliniu būdu reguliuojamas apšvietimas, šildymas ar energijos vartojimas jau prarado prabangos etiketę – tai funkcijos, leidžiančios realiai mažinti sąskaitas.

Buitinės technikos gamintojai taip pat kelia kartelę. Parodoje „Samsung“ pristatė DI funkcijomis paremtą naujos kartos namų techniką, skirtą ne efektui, o kasdieniams, visiems pažįstamiems nepatogumams spręsti.

„Vietoje atskirų, tarpusavyje „nesusikalbančių“ įrenginių kuriame bendrą ekosistemą. Joje skalbimo, vėdinimo ar kiti įrenginiai gali mokytis iš vartotojo įpročių ir keistis informacija tarpusavyje“, – sako Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.

DI padeda taupyti laiką, energiją ir nervus

Didžiausia DI vertė atsiskleidžia tada, kai technologijos geba veikti savarankiškai ir priima sprendimus už žmogų. Tokie sprendimai ne tik sumažina buitinių darbų kiekį, bet ir padeda taupyti energiją bei resursus.

Pavyzdžiui, „Bespoke AI Laundry Combo“ skalbyklė–džiovyklė pati atpažįsta audinio tipą ir nešvarumo lygį, todėl automatiškai parenka tinkamiausią skalbimo ciklą. Tai padeda ne tik sutaupyti vandens ir energijos, bet ir išvengti situacijų, kai dėl netinkamų nustatymų nukenčia drabužių kokybė.

Panašiai veikia ir oro vėdinimo sprendimai. „Bespoke AI WindFree Pro“ kondicionierius reaguoja į žmogaus buvimą patalpoje, judesį ir oro kokybę. Todėl gali tiksliai nukreipti oro srautą taip, kad nekeltų diskomforto ir tuo pačiu nešvaistytų energijos tada, kai patalpoje nieko nėra. Tai leidžia pasiekti optimalią temperatūrą be papildomų pastangų ar nuolatinio rankinio reguliavimo.

Vis sparčiau populiarėja ir savarankiškai veikiančios švaros technologijos. „Bespoke AI Jet Bot Steam Ultra“ robotas siurblys geba atpažinti skirtingų paviršių tipus, pastebėti net išsiliejusius skysčius ir pagal situaciją parinkti tinkamiausius valymo nustatymus. Taip namai išlieka švarūs ir tvarkingi net tada, kai gyventojų nėra namuose, o įsikišimo iš žmogaus praktiškai nereikia.

Ne mada, o investicija į gyvenimo kokybę

Nors išmaniosios ekosistemos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip didesnė investicija, specialistai pabrėžia – jos atsiperka keleriopai. Energijos kainų augimas neslūgsta, o komfortas tampa vis svarbesne kasdienio gyvenimo dalimi.

„Ateityje žmonės vertins ne tik tai, kaip namai atrodo nuotraukose, bet ir tai, kaip jie veikia kiekvieną dieną. Tylus įrenginių darbas, mažesnės sąskaitos ir patogumas taps tikruoju namų kokybės matu“, – apibendrina J. Bingelytė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite