Ateities namų formulė: į ką verta investuoti ir kodėl DI tampa naujuoju standartu

Interjero dizainerė Jovita Bingelytė.

Daugeliui vis dar atrodo, kad didžiausia investicija yra pats būsto įsigijimas. Tačiau interjero dizainerė Jovita Bingelytė primena: tai tik pusė darbo. Tikroji vertė sukuriama planuojant vidaus apdailą ir techninius sprendimus – juos vėliau pakeisti brangu, o nekokybiškos sistemos gali sukelti netikėtų išlaidų ateityje.

Pasak interjero dizainerės ir NT projektų vystytojos, nekilnojamasis turtas didmiesčiuose išlieka viena stabiliausių ir žmonėms lengviausiai suprantamų investicijų. Laikui bėgant jo vertė išlieka tokia pati arba auga, tačiau tik tuo atveju, jei būstas įrengtas kokybiškai.

„Interjero detalės gali keistis, bet techninis pagrindas turi tarnauti dešimtmečius. Todėl riboto biudžeto atveju pirmiausia verta investuoti į tai, ko vėliau nepakeisi be kapitalinio remonto: elektros instaliaciją, vėdinimą, šildymo sistemą ir patikimą buitinę techniką“, – pabrėžia J. Bingelytė.

Išmanūs įrenginiai tampa naujuoju būsto standartu

Technologijų naujovės, pristatytos „CES 2026“ parodoje, aiškiai rodo kryptį: dirbtinis intelektas (DI) jau nebėra egzotika. Tai standartinė šiuolaikinio būsto dalis, padedanti ir palaikyti ilgalaikę vertę, ir kasdien mėgautis patogumu.

Šiandien „geras namų pagrindas“ apima ne tik kokybiškas komunikacijas ar ilgaamžes medžiagas, bet ir išmaniąsias valdymo sistemas. Nuotoliniu būdu reguliuojamas apšvietimas, šildymas ar energijos vartojimas jau prarado prabangos etiketę – tai funkcijos, leidžiančios realiai mažinti sąskaitas.

Buitinės technikos gamintojai taip pat kelia kartelę. Parodoje „Samsung“ pristatė DI funkcijomis paremtą naujos kartos namų techniką, skirtą ne efektui, o kasdieniams, visiems pažįstamiems nepatogumams spręsti.

„Vietoje atskirų, tarpusavyje „nesusikalbančių“ įrenginių kuriame bendrą ekosistemą. Joje skalbimo, vėdinimo ar kiti įrenginiai gali mokytis iš vartotojo įpročių ir keistis informacija tarpusavyje“, – sako Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.

DI padeda taupyti laiką, energiją ir nervus

Didžiausia DI vertė atsiskleidžia tada, kai technologijos geba veikti savarankiškai ir priima sprendimus už žmogų. Tokie sprendimai ne tik sumažina buitinių darbų kiekį, bet ir padeda taupyti energiją bei resursus.

Pavyzdžiui, „Bespoke AI Laundry Combo“ skalbyklė–džiovyklė pati atpažįsta audinio tipą ir nešvarumo lygį, todėl automatiškai parenka tinkamiausią skalbimo ciklą. Tai padeda ne tik sutaupyti vandens ir energijos, bet ir išvengti situacijų, kai dėl netinkamų nustatymų nukenčia drabužių kokybė.

Panašiai veikia ir oro vėdinimo sprendimai. „Bespoke AI WindFree Pro“ kondicionierius reaguoja į žmogaus buvimą patalpoje, judesį ir oro kokybę. Todėl gali tiksliai nukreipti oro srautą taip, kad nekeltų diskomforto ir tuo pačiu nešvaistytų energijos tada, kai patalpoje nieko nėra. Tai leidžia pasiekti optimalią temperatūrą be papildomų pastangų ar nuolatinio rankinio reguliavimo.

Vis sparčiau populiarėja ir savarankiškai veikiančios švaros technologijos. „Bespoke AI Jet Bot Steam Ultra“ robotas siurblys geba atpažinti skirtingų paviršių tipus, pastebėti net išsiliejusius skysčius ir pagal situaciją parinkti tinkamiausius valymo nustatymus. Taip namai išlieka švarūs ir tvarkingi net tada, kai gyventojų nėra namuose, o įsikišimo iš žmogaus praktiškai nereikia.

Ne mada, o investicija į gyvenimo kokybę

Nors išmaniosios ekosistemos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip didesnė investicija, specialistai pabrėžia – jos atsiperka keleriopai. Energijos kainų augimas neslūgsta, o komfortas tampa vis svarbesne kasdienio gyvenimo dalimi.

„Ateityje žmonės vertins ne tik tai, kaip namai atrodo nuotraukose, bet ir tai, kaip jie veikia kiekvieną dieną. Tylus įrenginių darbas, mažesnės sąskaitos ir patogumas taps tikruoju namų kokybės matu“, – apibendrina J. Bingelytė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite