„Aš iškarpysiu meilę Lietuvai“

Pamario krašto tautodailininkei, auksinių rankų meistrei Rūtai Emigart Čiuželienei už ypatingus tautodailės darbus ir Pamario krašto garsinimą 2006 metais buvo įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija. 2014 m. ji pelnė II laipsnio diplomą respublikiniame tautodailininkų konkurse, laimėjo geriausio metų liaudies meistro nominaciją – „Aukso vainiką“. 2016 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu R. E. Čiuželienei suteiktas Meno kūrėjos statusas.

Tautodailininkė, auksinių rankų karpinių meistrė Rūta Emigart Čiuželienė. Nuotr. iš šeimos albumo.

Bėgantys metai nesustabdė noro ir užsidegimo savo gražiais karpiniais džiuginti žmones – rengti parodas ir dovanoti paveikslus. Artimiausiu metu penki naujausi karpiniai bus eksponuojami Šilutės rajono tautodailininkų parodoje Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

Mergaitė iš Kukorų
Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečio išvakarėse kalbinta R. E. Čiuželienė papasakojo, kad yra gimusi Kukorų kaime. Mokėsi ir baigė Saugų vidurinę mokyklą. Dar besimokant mokykloje jai tekdavo apiforminti visą vaizdinę medžiagą ne tik mokykloje, bet ir Saugų vaikų globos namuose, kultūros namuose bei bibliotekoje. Baigusi studijas Šiaulių pedagoginiame institute, dešimtį metų dirbo Kaipėdos 19-oje vidurinėje mokykloje. Persikėlusi gyventi į Šilutę, penkerius metus dirbo Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje dailės mokytoja. Ilgiausiai išdirbo Šilutės 3-ioje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje.

Daug sieninės tapybos darbų buvo sukurta darbuojantis mokyklose ir už jų ribų. Gaila, kad dalies darbų neišliko renovuojant mokyklų pastatus. Mokytoja su mokinių piešiniais dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, olimpiadose, kur jie būdavo labai gerai vertinami ir apdovanojami padėkos raštais bei premijomis.

Šie R. E. Čiuželienės darbai netrukus bus eksponuojami Šilutės H. Šojaus muziejuje.

Karpiniai – sielos atgaiva
R. E. Čiuželienė pasakojo, kad kūrybinėje veikloje labiausiai patiko popieriaus karpiniai: „Tai nuo seno mano mėgstama sritis. Juose naudoju daug liaudies ir gamtos motyvų, Klaipėdos krašto pastatų siluetų, Ventės švyturio vaizdų – tai man labai artima. Mane liaudies motyvai lydėjo nuo mažų dienų, nes namuose buvo siuvinėjama, mezgama ir neriama. Ta patirtis man labai padėjo studijuojant. Anksčiau daugiau karpydavau žirklėmis, dabar pjaustau peiliuku. Kai karpau baltą popieriaus lapą, mažiau pavargsta akys“.

Pirmąsias karpinių parodas tautodailininkė surengė dar 1968 metais. Iš viso surengta apie penkiasdešimt personalinių parodų. Dalyvauja ir tautodailininkų parodose, mat nuo 1990 metų yra Tautodailininkų sąjungos narė. Menininkės darbų parodų būta ir užsienyje: Vokietijoje, Anglijoje, Austrijoje, Danijoje, Kanadoje. Daug darbų įsigyja privatūs asmenys ir įstaigos.

„Tokia jau esu“
Karpinių meistrė atviravo, kad kūrybinių idėjų jai niekada netrūksta, nuo mažų dienų jų užtenka sau ir dar draugams „paskolina“. „Savo mėgstamu darbu gyvenu kasdien tiek namuose, tiek lauke. Labai myliu gėles, silpnybę jaučiu akmenims, kurie į mūsų namus keliauja iš visur. Nors dabar jau mažiau“, – pasakojo ponia Rūta.

Paklausta, iš kur semiasi jėgų ir geros nuotaikos, ji atsakė: „Nuo mažumės buvau atsakinga, darbšti ir kruopšti, stengiausi padėti kitiems. To mane savo pavyzdžiu išmokė tėvai – namuose niekada nebuvo barnių, pykčio, jie buvo be galo darbštūs, paslaugūs. Tokia aš buvau visada ir namie, ir darbe. Būna, kad skauda, kad užvaldo graudulys, bet to niekas nemato. Tik tylesnė pasidarau“.

Dėmesio užtenka visiems
Paklausta, kaip į jos kūrybą reaguoja vyras Edmundas, pašnekovė atsako, kad nors jis yra matematikas, jam patinka jos kūryba, kai kada ir pataria, kad dar kokį paukščiuką ar gėlytę įkomponuotų… „Jis veža mane ir mano darbus į parodas, visur mane lydi, yra geras, nuoširdus. Ačiū jam“, – kalbėjo R. E. Čiuželienė. O aš, šio rašinio autorė, naudodamasi proga noriu padėkoti mokytojai už nuoširdžią pagalbą, kai šešerius metus teko dėstyti dailę. Jos nuoširdūs ir dalykiški patarimai, pokalbiai apie piešimo techniką ir mokinių darbų pavyzdžiai leido man rengti turiningas ir kokybiškas pamokas.

R. E. Čiuželienės karpinys „Šilutės paštas“.

Laisvė labai svarbi
Apie Neprikausomybės atkūrimo jubiliejų ponia Rūta sakė: „Kaime, kai dar buvau mokinė, mūsų namuose žiemos vakarais uždegus žibalinę lempą buvo garsiai skaitoma „Lietuvos istorija“. Apie Nepriklausomybę, Laisvę nieko nežinojom. 30 Nepriklausomybės metų yra daug. Šiandien mes galime džiaugtis, didžiuotis. Čia mano namai, gimtinė – šis kraštas labai brangus. Esu patenkinta savo rezultatais. Nesididžiuoju, esu paprasta, nuoširdi“.

2020-ieji – Tautodailės metai
„Tai, kad šie metai paskelbti Tautodailės metais, labai džiugina, o kartu ir įpareigoja. Esu Tautodailininkų sąjungos Šilutės sekcijos pirmininkė. Mano tikslas buvo visus surinkti į tvirtą komandą, parodyti, kad esame, kad kuriame, – kalbėjo pirmininkė. – Rengiame parodas ne tik savo mieste, rajone, bet ir svetur, dalyvaujame įvairiuose edukaciniuose renginiuose, kuriame. Šiuo metu ruošiamės Žemaitijos skyriaus tautodailininkų parodai Klaipėdoje, „Aukso vainiko“ konkursui. Stengiamės aplankyti ir kitų menininkų organizuojamas parodas.

Atsisveikindama palinkėjau kūrėjai dar daug gražių karpinių ir sėkmės buriant rajono tautodailininkus.

Birutė Morkevičienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Labai šaltą sausį Šilutei teko ypač daug saulėtų dienų

Meteo.lt skelbia, jog sausis buvo labai šaltas ir saulėtas. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C. Tai – septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m. Šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C). Paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C. Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra +3,7 °C registruota sausio 2 d. Klaipėdoje, žemiausia – 30,1 laipsnio šalčio sausio 31 d.

Pareigūnė padėjo sulaikyti neblaivų vairuotoją

policija skelbia

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 2-4 dienomis sugadinus spyną buvo patekta į malkinę Melioracijos g., Šilutėje, pavogta žoliapjovė, trimeris bei dviratis, kurie priklauso moteriai, gim. 1984 m. Nuostolis 1070 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 4 d. popietę V. Kudirkos g., Šilutėje, atliekant vyro, gim. 1981 m., apžiūrą, kišenėje rastas medicininis švirkštas su galimai narkotinėmis medžiagomis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vidurnaktį Rūgalių k., Kintų sen., pastebėtas automobilis ,,Volkswagen“, kurį galimai vairavo neblaivi (3,02 prom.) moteris,

Lietuvos bankas išleidžia monetas pagalbos tarnyboms ir šalies energetinei nepriklausomybei

Lietuvos bankas išleis kolekcinę monetą „112“, skirtą greitosios medicinos pagalbos, policijos ir ugniagesių tarnyboms pagerbti, bei proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Jos paskelbtos oficialiomis mokėjimo priemonėmis. 20 eurų nominalo sidabrinė moneta „112“ į apyvartą bus išleista 2026 m. vasario 19 d., o išankstinis pardavimas prasidės vasario 11 d. Jos tiražas – 2 500 vnt. Moneta yra netradicinės formos – lygiašonė trapecija su skirtingai užapvalintais kampais. Monetos reverse įamžintas tarnybų ženklas – įspėjamoji šviesos signalizacija. Ji perteikia gebėjimą greitai ir

Pensijų kaupimo reforma: pirmąjį mėnesį užregistruoti sprendimai

milijonieriais

Nuo sausio įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, dalis pensijų kaupimo dalyvių jau pasinaudojo įstatyme numatytomis lankstesnėmis galimybėmis tvarkyti sukauptą pensijų turtą. Per pirmąjį reformos mėnesį dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo buvo išregistruoti 4868 dalyviai. Galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, kai sukauptas pensijų turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 7162 žmonės. Vidutinė jų atsiimama suma buvo 5251 euras. 17 333 gyventojai išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto – ne daugiau, nei

Taip pat skaitykite