Kiekvieną rudenį nuo spalio pabaigos prie padangų aptarnavimo paslaugas teikiančių autoservisų nusidriekia eilės. Vairuotojai, ruošdami savo automobilius žiemos eismo sąlygoms, vasarines padangas keičia į žiemines. Tačiau kasmet Lietuvoje pasitaiko šimtai atvejų, kai vieno iš esminių eismo saugumą šaltuoju sezonu užtikrinančių reikalavimų nepaisoma.

Pažeidėjų – šimtai

2022 m. nustatyti 559 atvejai, kuomet transporto priemonės buvo eksploatuojamas su techninių arba padangų naudojimo reikalavimų neatitinkančiomis padangomis. Gausiausiai pažeidimų pareigūnai užfiksavo lapkritį, net 131. Dar 97 protokolai už netinkamų padangų naudojimą surašyti gruodį. Kaip bebūtų keista, dar vienas padangų naudojimo pažeidimų šuolis pernai užfiksuotas gegužę, kuomet per mėnesį buvo dėl šio pažeidimo surašytas 121 protokolas.

2023 m. pakako pusmečio, kad pareigūnai dėl padangų naudojimo pažeidimų surašytų daugiau protokolų, nei per visus ankstesnius metus.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Taip pat Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, jog eksploatuojant automobilį su sezonui netinkamomis padangomis (žiemą – su vasarinėmis ar vasarą – su dygliuotomis) gali būti panaikintas to automobilio techninės apžiūros galiojimas.

Ribota draudimo apsauga

Andrius Žiukelis, BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas, teigia, kad į autoįvykį patekus automobiliui su ne tam sezonui skirtomis padangomis situacija nėra vertinama vien formaliai.

„Vertinant griežtai pagal draudimo taisyklių raidę visais atvejais, kai žiemą į eismo įvykius patenka automobilis su vasarinėmis padangomis, draudimo išmoka gali būti nemokama. Tačiau realybėje tokių atvejų pasitaiko tik vienetai per metus. Dažniausiai vairuotojams tiesiog primename apie Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir informuojame, kuo žmogus rizikuoja pasirinkęs tokį kelionės būdą“, – sako ekspertas.

Jis išaiškina, kad kai į eismo įvykį žiemos sezonu patenka vasariško apavo nepasikeitęs automobilis su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, reikia skirti, ar jis buvo eismo įvykio kaltininkas, ar nukentėjusysis. Jei nukentėjusysis, tuomet vairuotojas būna informuojamas, kad taip važiuoti yra nesaugu, tačiau žala automobiliui atlyginama visa apimtimi. Jei su vasarinėmis padangomis žiemą važiuoja įvykio kaltininkas, tuomet nustatinėjama, ar tai turėjo įtakos įvykiui. Jei įvykis iš tiesų nutiko dėl vasarinių padangų – nukentėjusiajam žala atlyginama įprastai, o iš įvykio kaltininko žalos suma išieškoma.

Jei į eismo įvykį patenka kasko draudimu apsaugotas automobilis, taip pat tikrinama, ar įvykio padangos turėjo įtakos įvykiui. Jei įvykį iš tiesų lėmė būtent padangos, išmoka draudėjui nebūna išmokama.

Ekspertas pataria nedelsti

Nors pagal įstatymą laikotarpis, skirtas pakeisti padangoms iš vasarinių į žiemines, yra nuo lapkričio 1 iki 10 dienos, apribojimas padangas keistis būtent šiomis dienomis griežtai galioja tik tiems vairuotojams, kurie ketina žiemą važiuoti su dygliuotomis padangomis. Kastytis Račiūnas, UAB „Juta“ padangų pardavimų vadybininkas, visus kitus vairuotojus ragina nedelsti ir nelaukti lapkričio pradžios, nes tomis dienomis prie autoservisų nusidriekia ilgiausios eilės.

„Jei automobilis rieda nedaug, apie jo padangų keitimą galima drąsiai pradėti galvoti nuo spalio vidurio“, – ragina vadybininkas. Gamintojai padangų specifikacijose nenurodo, kiek sezonų jų padangos gali tarnauti ar kiek kilometrų su jomis galima nuvažiuoti. Anot K. Račiūno, padangų naudojimo trukmę labiau lemia važiavimo poreikis ir vairavimo stilius.

Ekspertas rekomenduoja reguliariai tikrinti padangų būklę. Reikėtų neužmiršti padangų aptarnavimo ekspertams užduoti klausimą: ar nuimamų padangų užteks sekančiam sezonui. Nors minimali leistina protektoriaus gylio riba žieminėms padangoms yra 3 mm, ekspertai pažymi, kad jau nudėvėjus padangas iki 5 mm gylio vertėtų svarstyti apie naujo komplekto įsigijimą.

Svarbiausias saugumo veiksnys

Trys esminiai elementai, nuo kurių priklauso padangos tinkamumas naudoti žiemą, yra protektoriaus gylis, protektoriaus raštas ir gumos mišinys. K. Račiūnas tvirtina, kad labiausiai padangos „žiemiškumą“ lemia pastarasis. Mat svarbiausia padangos savybė yra gebėjimas išlaikyti darbines savybes ir žemoje temperatūroje.

„Negalime pasirinkti, koks bus oras vieną ar kitą žiemos dieną, bet jei turėsime padangas su geru gumos mišiniu, tai net ir netikėtai pasikeitus orų sąlygoms galėsime drąsiai judėti, be baimės patekti į nemalonias situacijas“, – teigia pardavimų vadybininkas.

Smarkiai pasikeitus oro temperatūrai reikėtų nepamiršti atkreipti dėmesį ir į oro slėgį padangoje. Krentant temperatūrai dujos traukiasi, todėl stipriai atvėsus slėgis padangoje gali nebesiekti rekomenduojamo, todėl ir greitėja jos dėvėjimasis, ir mažėja vairavimo komfortas bei saugumas. Lygiai taip pat dėmesį į padangų slėgį reikia atkreipti ir orui staigiai įšilus. Savo ruožtu A. Žiukelis atkreipia dėmesį, tų automobilių turėtojai, kurių transporto priemonėse nėra sumontuotų slėgio daviklių, turėtų prevenciškai pasitikrinti padangų slėgį bent kartą per mėnesį.

ELTA