Artėja karo prievolės pertvarka – pirmieji pokyčiai 17-mečių lauks jau kitąmet

Nuo 2025 metų sausio 1 d. jaunuoliai, sulaukę 17-ojo gimtadienio, per vieną mėnesį privalės susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnyba, kur bus organizuojamas pirminis sveikatos patikrinimas dėl tinkamumo karo tarnybai. Taip siekiama pasiruošti būsimai karo prievolės pertvarkai, kuri startuos 2026 metų sausio 1 dieną. Šių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais Krašto apsaugos ministerija inicijuoja edukacinę kampaniją „Neeiliniai“, kurios metu įvairiomis kūrybinėmis priemonėmis jaunuoliai bus skatinami rinktis karo tarnybą bei patirti neeilinį gyvenimo nuotykį.

„2026 metais į karo prievolininkų sąrašus bus įtraukti visi jaunuoliai, kurie einamojo šaukimo metais baigs mokyklą ir sulauks ar bus sulaukę 18 metų. Šiais pakeitimais siekiama stiprinti Lietuvos kariuomenę, nuosekliai didinant privalomos pradinės karo tarnybos karių skaičių, sparčiau formuojant aktyvų kariuomenės rezervą“, – sako Krašto apsaugos ministerijos Karinio personalo politikos skyriaus viršininkas plk. ltn. Deimantas Čyžius. Pasak jo, šie 2026 m. startuosiantys pokyčiai sudarys prielaidas žengti link visuotinio šaukimo.

Taip pat siekiama, kad 18 metų sulaukę ir į prievolininkų sąrašus patekę asmenys nelauktų šaukimo į kariuomenę, o pradinę karo tarnybą pasirinktų savanoriškai. Tokiu atveju prievolininkai su Karo prievolės komplektavimo tarnyba galės susiderinti jiems tinkamą tarnybos laiką bei vietą – konkretų karinį dalinį. Savanoriškai pasirinkusiems pradinę karo tarnybą jaunuoliams taip pat bus mokamos didesnės finansinės išmokos. Visiems prievolininkams po tarnybos stojant į aukštąją mokyklą bus pridedama 0,5 papildomo konkursinio balo.

„Privalomoji pradinė karo tarnyba baigusiems mokyklą jaunuoliams yra idealus variantas savarankiško gyvenimo startui. Savo noru anksčiau pradėję tarnybą, jaunuoliai greičiau ją baigs ir galės įgyvendinti tolesnius studijų ar darbo planus. Svarbu pažymėti, kad 2026 m. tarnyba nebebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po jų įtraukimo į prievolininkų sąrašą. Tad tikslingiau pasirinkti tarnybą savo noru nei likti karo prievolininkų sąraše ir sulaukti šaukimo tais pačiais ar vėlesniais metais. Mat pastaruoju atveju tektų stabdyti jau pradėtas studijas arba laikinai pasitraukti iš darbo rinkos“, – sako plk. ltn. D. Čyžius.

Šių metų vasarą ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 51 proc. gyventojų pritaria, kad pilnamečiai jaunuoliai iškart po mokyklos baigimo būtų kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, nesudarant galimybių ją atidėti.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite