Ar vėjo jėgainės „pastatys“ pagėgiškiams baseiną?

Paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje politikai iš darbotvarkės išbraukė klausimą „Dėl Pagėgių savivaldybės teritorijos vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojai aktyviai domisi Pagėgių kraštu, mat čia tokiai veiklai plėtoti yra itin palankios sąlygos.
Kokių teigiamų ar neigiamų aspektų galima tikėtis iš Pagėgių savivaldybės teritorijoje atsiradusių vėjo jėgainių parkų?

Pagėgių savivaldybės teritorijoje galėtų būti rengiami net devyni vėjo jėgainių parkai.

Palankios sąlygos
Vėjo jėgainių statyba ir eksploatavimas – solidus verslas, nešantis nemažai pajamų tiek juos statančioms firmoms, tiek jų savininkams, net ir gyventojams, kurių žemėse šios jėgainės statomos. Pagėgių krašto žemvaldžiai žino, kad išnuomoti žemę vėjo jėgainių statybai yra pelningas sandoris. Kai kurie jų pasidomėję rengiamais planais net patys pasiūlo išnuomoti turimus žemės plotus.
Opozicijos atstovų teigimu iš paskutinio Tarybos posėdžio išimtame sprendimo projekte dėl vėjo jėgainių parkų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo numatyta galimybė savivaldybės teritorijoje pastatyti iki 160 „vėjo malūnų“. Tai maksimalus teorinis skaičius, kurio gali ir nebūti, mat statyboms keliami dideli reikalavimai. Parkų koncepcijoje nurodoma, kad vėjo jėgainės būtų statomos retai apgyvendintose vietovėse, atsižvelgiant į regioninio parko ribas bei pasienio zoną.
Taip pat nurodoma, kad pagrindinė sąlyga vėjo energetikai plėtoti yra teritorijos vėjuotumas. Pagal parengtą vėjų atlasą tikėtinas vidutinis vėjo greitis Pagėgių savivaldybėje planuojamose teritorijose 50 m aukštyje siekia 5,5-6 m/s. Čia yra vienos iš palankiausių gamtinių sąlygų Lietuvos teritorijoje statyti vėjo jėgaines.
Planavimo sąlygose ir planavimo užduotyje nenurodyta, kokio pajėgumo vėjo jėgainių parkai planuojami Pagėgių savivaldybėje. Būtų ieškoma optimalaus sprendimo siekiant maksimalaus vėjo jėgainių parko pajėgumo darant minimalų poveikį aplinkai ir žmonėms. Numatoma, kad vėjo jėgainių parką gali sudaryti viena ar kelios vėjo jėgainių grupės.
Vietos vėjo jėgainių parkams parenkamos teritorijų atmetimo būdu, t. y. išskiriamos teritorijos, kuriose vėjo jėgainių rengti negalima: saugomos teritorijos, gyvenamosios teritorijos ir apsauginės zonos aplinkui jas, miestų ir miestelių urbanizuotos plėtros teritorijos (gali būti išimtys, jei nenumatoma gyvenamosios statybos), miškai, nuo elektros perdavimo linijų daugiau nei 10 km nutolusios teritorijos.
Numatomi parkai
Tokiu būdu Pagėgių savivaldybės teritorijoje įmanoma suformuoti 9 sąlyginius rajonus, kuriuose galėtų būti rengiami vėjo jėgainių parkai.
A zona: tarp Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių, į kurią patenka Kerkutviečių, Nepertlaukių, Strazdelių, Sodėnų kaimų teritorijos.
B zona: į šiaurės rytus nuo Pagėgių miesto, į kurią patenka dalis Strepeikių, Kulmėnų, Užubalių, Mantavičių, Eisraviškių, Jonikaičių ir Gudų kaimų teritorijos.
C zona: į rytus nuo Natkiškių gyvenvietės, ribojasi su šiaurine savivaldybės riba. Į šią zoną patektų dalis Vydytaičių, Eisraviškių, Kiūpelių, Ropkojų ir Žemučių kaimų. Ropkojų kaimo gyvenamoji dalis neturi patekti į vėjo jėgainių parkų teritoriją.
D zona: į šiaurės vakarus nuo Natkiškių gyvenvietės, ribojasi su šiaurine savivaldybės riba. Į šią zoną patenka dalis Timsrių, Minjotų, Daubarų ir Pėteraičių kaimų. Numatyta, kad Pėteraičių kaimo gyvenamoji dalis neturėtų patekti į vėjo jėgainių parką.
E zona: į šiaurės rytus nuo Rukų gyvenvietės, ribojasi su šiaurine savivaldybės riba. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną patenka dalis Joniškaičių, Sūdėnų, Molgirių, Stumbragirių, Rėžių, Spenglių, Pakamonių, Mažaičių ir Aleknų kaimų teritorijos.
F zona: į vakarus nuo Rukų gyvenvietės. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną dalinai patenka Plaškių, Berštininkų, Stoniškių ir Kovgirių kaimų teritorijos.
G zona: į vakarus nuo Pagėgių miesto. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną patenka dalis Vičių ir Anužių kaimų.
H zona: į pietryčius nuo Pagėgių miesto. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną patenka dalis Šakininkų, Mikytų ir Krakeniškių kaimų.
I zona: į pietus nuo Lumpėnų ir Vilkyškių gyvenviečių. Į galimą vėjo jėgainių parko zoną patenka dalis Opstainėlių ir Bitėnų kaimų.
Įplaukos į biudžetą
Koncepcijoje nurodomi keli galimi vėjo jėgainių parkų atsiradimo scenarijai – nuo mažiausio iki didžiausio. Minimalistinis variantas numato, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje būtų rengiamai trys vėjo jėgainių parkai A, B ir C zonose. Tikėtinas parkų užimamas plotas būtų 47 km². Maksimalistinis koncepcijos variantas – būtų rengiamai devyni vėjo jėgainių parkai A, B, C, D, E, F, G, H ir I zonose. Tikėtinas parkų užimamas plotas būtų 79 km². Kiekvieno parko teritorija būtų skirstoma į atskirus segmentus, kuriuose atsirastų vėjo jėgainių grupės.
Tarybos opozicijos atstovų prašymu bus organizuota vietos gyventojų apklausa dėl vėjo jėgainių parkų kūrimo. Apklausos būdas turėtų paaiškėti po birželį vyksiančio Tarybos posėdžio. Valdančiosios daugumos frakcija pateikė siūlymą prie apklausos pridėti klausimus dėl viešojo baseino bei dar vienos sporto mokyklos savivaldybės teritorijoje atsiradimo. Tokios idėjos galėtų būti įgyvendintos sulaukus mokesčių už pradėjusias veikti vėjo jėgaines. Už vieną veikiančią vėjo jėgainę savivaldybės biudžetas būtų papildytas 10 tūkst. EU per metus.
„Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba vyksta ir kitose savivaldybėse. Žinoma, vėjo jėgainės turėtų būti statomos rečiau apgyvendintose vietovėse, kad jos netrukdytų aplinkiniams gyventojams. 160 vėjo jėgainių savivaldybės teritorijoje neturėtų atsirasti – daugiausiai gal 90“, – „Pamariui“ sakė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite