Gyvename kitaip. Ir artėjančios šv. Kalėdos šiemet bus kitokios. Tačiau dovanų pirkimas įsibėgėja visu smarkumu. Gal ir sveikinimas su šventėmis gali būti kitoks? Gal dovanėlė – rankų darbo, atvirukas – su ranka užrašytais palinkėjimais? Koks dėmesys šiuo nelengvu pandemijos metu būtų labiausiai sušildantis?  

Birutės Servienės karpinys

„Karpau iki paryčių…“

Taip sakė tautodailininkė Birutė Servienė, garsi karpinių meistrė, Rusnės salos ir etnokultūros informacijos centro direktorė. „Pasiilgstu tikro laiško. Visi telefonizuoti, visur informacinės technologijos… Laiškas ar ranka užrašytas atvirukas, o jeigu jis dar ir rankų darbo, – nuoširdžiausias, šilčiausias dėmesys. Jau atpratome susitikti, kalbėtis. Paskambini, pasakai kelis sakinius… Nepavėluokime! Dienos nedaug, anksti temsta, tai ilgesniais vakarais pamąstykime apie tikrąsias vertybes…“ – telefonu kalbėjo B. Servienė ir prisipažino nežiūrinti televizijos laidų, nes nuteikia neigiamai: vis blogos ir blogos žinios, nėra paskatos, įkvėpimo…

„Ne kad nauja knyga pasirodė, ne kad vertinga paroda atidaryta ar dar kas šviesaus ir gero įvyko, o vis tarsi bauginančios, nerimo žinios…“ – vertino moteris. Anot B. Servienės, įprasta dirbti nuotoliniu būdu, tačiau ji kasdien važiuoja į darbą Rusnėje. Dėl karantino nepavyko surengti dviejų parodų, tačiau jos paskleistos ne vienoje interneto svetainėje: rusniškės kūrėjos Violetos Benetienės darbai ir autorės pasakojimas, taip pat žolelių rinkėjos ir iš jų kuriančios Eugenijos Žemaitienės. „Turime kuo dalintis: vyko dailės kūrėjų plenerai, yra dailininkų minčių sukaupta, darbų… Patikėkite, ir dabar to žmonėms reikia: domisi, žiūri, rašo komentarus“, – pasakojo B. Servienė.

Pokalbiui pakrypus apie kalėdines dovanas, ji prisipažino dukros Kristinos šeimai į Vilnių jau išsiuntusi braškių uogienės, iškarpytų snaigių ir užuolaidėlių. Juk šie metai – Tautodailės! Tai pirmokas anūkas Kristupas tas iškarpytas užuolaidėles nusinešė į mokyklą ir mokytoja papuošė klasės langus, o mokinio tėvams parašė padėką, kurioje ir žodžiai „už tą grožį padėka ir močiutei Birutei“. Mokytoja rašė, kad klasę norėjusi papuošti jau rugsėjo 1 dieną, tad svajonė išsipildė. Laiške ir prašymas, gal Birutė pasidalintų su mokiniais karpymo paslaptimis… B. Servienė sakė turinti sukurtą filmuką, juo mielai pasidalins su vaikais. O mokytojos žinutę ji pavadino  netikėta  kalėdine dovana. Esą prekybos centruose įvairių dovanėlių, tačiau, anot B. Servienės, kam reikia tų „dulkelių surinkėjų“ – statulėlių, vazelių, puodukų…  Juk geriau nupirkti rankšluostuką, staltiesėlę, vakare išsiuvinėti inicialų raides. Gal naudos, gal saugos kaip prisiminimą?

„Gaivinkime praeitį – ji tokia turtinga. Mano iškarpytos užuolaidėlės papuošė mokyklos Vilniuje langus, o aš iš sumažintų tokių karpinių sukūriau atvirukus“, – džiaugėsi  B. Servienė, kurios rankų darbo atvirukai irgi pasieks ne vieną draugą, pažįstamą.

Ar norėtumėt gauti tokį kalėdinį atviruką?

Birutės Servienės karpiniai ir langus papuošia, ir pamažinti kalėdiniais atvirukais virsta.

Padovanojo advento vainiką

Dviejų poezijos knygų autorė, aktyvi „Moterų seklyčios“ narė šilutiškė Birutė Morkevičienė pasakojo Priekulėje jau užsisakiusi du rinkinius kalėdinių kepinių. Jie būna supakuoti dėžutėse, dailiai surišti. Po eglute rastą vos atidarai, kambarys pakvimpa, gražu pažiūrėti. Tai rankų darbo sausainiai ir kitkas. Pirkusi panašių ir Velykoms, ir Kalėdoms.

„Gražūs, kvapnūs, gaila valgyti… Stalą papuošia, viena dėžutė kainuoja 10 eurų“, – pasakojo B. Morkevičienė, jau antradienį dovanų gavusi advento vainiką, kuriuo papuošė butą. Taip ją pradžiugino Zuzana Dulskienė, dukros Agnės anyta. Garbaus amžiaus moteris pinanti vainikus ir dovanojanti geriems žmonėms, daranti nykštukus, žvakides iš popieriaus, medžiagos gabalėlių, šakelių, kankorėžių ir kt.

„Tokia dovana! Namus papuošiau ir pakvipo artėjančiomis šventėmis. Esu labai dėkinga mielajai Zuzanai“, – džiaugėsi B. Morkevičienė. Ji priminė, kad Eglė Paulauskienė iš Traksėdžių daro  džiovintų vaisių rinkinėlius jos pačios nunertuose krepšeliuose. „Rankų darbo dovana iš to, ką gamta duoda, suteikia šilumos, kvapnumo… Tai geriau už parduotuvėje nupirktą puoduką ar kitą daiktą“, – pasakojo B. Morkevičienė ir apgailestavo, kad karantinas sutrukdė „Moterų seklyčios“ kūrybingoms ir išradingoms moterims rinktis, tartis, kartu kurti.

Traksėdžių mokyklai vadovavusi B. Morkevičienė sakė turinti daug kalėdinių ir kitokių sveikinimų, daugelis esą pačių mokinių padaryti, su jų užrašytais palinkėjimų tekstais. „Dažnai paimu tas dėžutes, pavartau, paskaitau, gaila būtų išmesti… Galėtų sugrįžti mada siųsti atvirukus, rašyti laiškus. Juk kaip miela jų gauti! Prisimenu, pernai Kalėdų proga pačios sukurtus atvirukus padovanojau ir „Moterų seklyčios“ draugėms, ir Šilutės senelių globos namų gyventojams. Kaip džiaugėsi!.. Pernai buvau padariusi daug kalėdinių atvirukų. Dukra Agnė gyvena užsienyje, ten  ji daro kalėdines dovanų dėžutes su eglės šakelėmis, paukšteliais, snaigėmis, batukais ir kita. Perka, nes ir užsienyje vertina rankų darbą. Tokia dovana ilgai primena, jog pasveikino. Mielajai Zuzanai Agnė su vyru Mindaugu jubiliejaus proga padovanojo savo rankų darbo gėlių kompoziciją“, – apie dovanas pasakojo B. Morkevičienė.

Stasė SKUTULIENĖ