Ar Savivaldybė nutrauks sutartį su Šilutės uosto koncesininku?

Balandžio 11 d., pirmadienį, šaukiamas neeilinis Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis. Vienas iš siūlomų svarstyti reikalų – įgalioti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių pradėti Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus koncesijos sutarties nutraukimo procedūrą. 

Kas ta koncesija (angl. Concession)?

Privačiam subjektui suteikiama teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą perduodant jam viešųjų paslaugų teikimą ar kitų valstybės ar savivaldybių funkcijų atlikimą.

 

Vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis, koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu, priežiūra, taip pat teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turtą, eksploatuoti gamtos išteklius.

 

Koncesininkas pagal sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos ir atitinkamas teises bei pareigas.

 

Koncesija gali būti vykdoma kuo įvairiausiose srityse, sveikatos priežiūros, energetikos sektoriuje, transporto infrastruktūroje, švietimo srityje ir kitur. Tai investavimo būdas, kai infrastruktūros projektams finansuoti panaudojamas privatusis kapitalas ir valstybės ištekliai.

 

Taip terminą “Koncesija” apibūdino Rūta Vainienė knygoje „Ekonomikos terminų žodynas”.

 

Planavo keisti koncesijos sutartį

Apie tai buvo diskutuota ir kovo 31 d. įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame, atsakydamas į politikų klausimus, meras Vytautas Laurinaitis informavo, kad koncesininkui, UAB „Kintai“ (vadovas Rimgaudas Višinskas), pateikta pasirašyti pakeista koncesijos sutartis. Tuomet pranešta, kad laukiama atsakymo. Jeigu pateiktos sutarties koncesininkas nepasirašys, ji bus nutraukta.

Tokį sprendimą gali priimti tik Savivaldybės taryba.

Matyt, sutarimo nerasta, nes Taryba artėjančiame posėdyje bus svarstoma, ar suteikti įgaliojimus Savivaldybės administracijos direktoriui pradėti minimos sutarties nutraukimo procedūrą.

Iš aiškinamojo rašto

Tarybos sekretorius Andrius Jurkus politikams aiškinamajame rašte nurodo, kad šiuo metu galioja Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus koncesijos sutartis, pasirašyta  Šilutės rajono savivaldybės administracijos, kaip suteikiančiosios institucijos, ir uždarosios akcinės bendrovės „Kintai“, kaip koncesininko. Koncesijų sutarčių pasirašymui (atitinkamai ir nutraukimui) reikalingas išankstinis Tarybos pritarimas.

Nutraukus Koncesijos sutartį teisės aktų nustatyta tvarka, bus parinktas naujas Šilutės prieplaukos (uosto) operatorius.

Koncesininkas nepateikė dokumentų

Savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kuri du kartus raštu kreipėsi į koncesininką, prašydama pateikti dokumentus, kurių pagrindu galėtų ištirti Šilutės prieplaukos uosto koncesininko veiklą, parengti bei Savivaldybės tarybai pristatyti ataskaitą dėl koncesininko veiklos atitikimo Koncesijos sutarčiai. Koncesininkas atsisakė teikti minėtus dokumentus.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad koncesininko dangstymasis komercinės paslapties sąvoka, manipuliavimas teisės aktų nuostatomis nesuponuoja jam teisės Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendinančiai Savivaldybės tarybai neteikti informacijos apie jos valdomą, naudojamą ir disponuojamą turtą. Traktuojama, kad koncesininkas, nepateikdamas  dokumentų mero potvarkiu sudarytai darbo grupei, vykdančiai tyrimą, pažeidė koncesijos sutarties 18.1 str. nuostatas – nesudarė sąlygų darbo grupei vykdyti koncesininko veiklos kontrolę.

Esama daugiau nesutarimų

Aiškinamajame rašte A. Jukus taip pat primena, kad 2021 m. gruodžio 30 d. audito ataskaitoje pažymėta, jog viso audito metu koncesininkas vangiai teikė reikalingus dokumentus auditui atlikti. Koncesininkas  neteikė dokumentų dėl atliktų darbų, dėl UAB „Kintai“ dalies pajamų, gautų (susijusių) pagal Koncesijos sutartį.

Teigiama, kad koncesininkas, neteikdamas duomenų, susijusių su koncesijos sutartimi, nesivadovauja Koncesijų įstatymo 65 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, kad savivaldybės lėšų ir turto, reikiamų koncesijos sutartims įgyvendinti, panaudojimą, taip pat koncesijos sutarčių sudarymą ir įgyvendinimą tikrina savivaldybės kontrolės institucijos.

Negavusi visos reikiamos informacijos, Kontrolės ir audito tarnyba negalėjo tinkamai įvertinti koncesininko gautų pajamų, susijusių su koncesijos sutarties vykdymu, negalėjo įvertinti koncesijos sutarties bendros vertės.

Galutinį žodį dabar tars Savivaldybės taryba posėdyje.

Parengta pagal Savivaldybės inf.

_ _ _ 

Šilutės uostas

Nuotrauka iš pamarys.eu archyvo.

Apie Šilutės uostą

Šilutės uosto istorija prasideda XIX a. pradžioje. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šilutės apskrities valdyba nutarė įrengti uostą, panaudojant Šyšos senvagę. Teko pagilinti ne tik senvagę, bet sutvarkyti 5 km Šyšos vagą nuo Atmatos upės iki Šilutės.

Uostas buvo sujungtas siauruoju geležinkeliu su Šilutės geležinkelio stotimi. Lėšas uostui įrengti davė miesto savivaldybė, gavusi pašalpą iš valstybės iždo, Gumbinės provincijos ir Liubeko miesto. Tuo metu uosto matmenys buvo 50×150 m, gylis 1,82 m., gelžbetoninės krantinės ilgis -120 m. Į Šilutės uostą atplaukdavo prekiniai ir keleiviniai garlaiviai iš Klaipėdos, Tilžės ir Karaliaučiaus.

Sovietmečiu nyko

Sovietmečiu prekinio uosto reikšmė mažėjo, buvusi infrastruktūra buvo apleista ir nyko. Uostas buvo rekonstruotas kelis kartus: 1975 m. sutvarkytos dalis krantinių, pastatyti kooperatiniai sandėliukai ir garažai, 1983-1987 m. keliais projektais sutvarkytos likusios krantinės, uostas tapo mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.

Atnaujinta 2009 metais

2009 metais Savivaldybės iniciatyva Šilutės uostas buvo atnaujintas ir modernizuotas, ko gero, tapo geriausiu ir gražiausiu uostu Lietuvoje. Čia galima gauti visas įmanomas paslaugas: nuo laivo paruošimo plaukiojimo sezonui, elektros, vandens stotelių, tualetų, dušų, mobilios degalinės iki laivo saugojimo žiemos metu.

Kuršių marias, Minijos kaimą nuo uosto skiria tik 15-20 min. plaukimo motorine valtimi.

Šilutės uosto ir kitų Nemuno deltoje ar netoli jos esančių prieplaukų modernizavimui ES skyrė beveik 13 mln. litų. Už šias lėšas buvo modernizuota ne tik Šilutės uosto akvatorija.

Uoste įrengta teritorijos vaizdo stebėjimo sistema, aptverta saugoma laivų prieplauka, talpinanti virš 100 laivelių, žiemos metu laivams saugoti skirtas naujas elingas ir 2000 kv. m  grįstų saugomų aikštelių uosto teritorijoje.

Iš Šilutės uosto vyksta ekskursijos po Pamario kraštą, Nemuno deltą, Kintus, Mingę, Ventės Ragą, organizuojama žvejyba, plaukiama į Nidą ar Juodkrantę.

Parengė Stasė Skutulienė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite