Ar keliavote į kaimynines šalis autobusu?

Vasarą daugelis Lietuvos gyventojų keliauja ne tik į tolimas, bet ir į kaimynines šalis, kurios yra lengvai pasiekiamos: Latviją, Estiją, Lenkiją. Keliaujantys pas kaimynus pirmiausia renkasi automobilį. Užtat skaičiavimai rodo, kad kelionės autobusu gali būti ir ekonomiškesnės, ir ekologiškesnės, ypač keliaujantiems po vieną.

„Praėjusiais metais Europos rinkose užfiksavome 41 proc. autobusų keleivių skaičiaus augimą. Tai rodo, kad kelionės sausuma tampa vis populiaresnės. Nors žmonės dažnai renkasi automobilius keliauti tiek į kaimynines, tiek tolimesnes Europos šalis, autobusu gali būti ekonomiškesnis ir ekologiškesnis būdas“, – sako Kamila Zalewska, „FlixBus“ verslo direktorė.

Prieinamesnė kaina

Vienos dažniausiai lietuvių lankomų sostinių yra Varšuva Lenkijoje, Ryga Latvijoje ir Talinas Estijoje. Daugelis žmonių net nesusimąsto, kad į šiuos miestus galima vykti kitaip nei asmeniniu automobiliu. Tačiau skaičiavimai rodo, kad kai kuriais atvejais autobusas gali būti pigesnis būdas keliauti.

Remiantis „FlixBus“ duomenimis, autobuso bilietai iš Vilniaus į Varšuvą ir atgal, priklausomai nuo išvykimo laiko, gali kainuoti vos 36 eurus vienam asmeniui. Vykstant analogišku maršrutu automobiliu, remiantis vidutinėmis automobilio sąnaudomis ir degalų kainomis, vien degalams teks išleisti mažiausiai 85 eurus.

Kelionė autobusu iš Vilniaus į Rygą ir atgal vienam asmeniui kainuos nuo 22 iki 36 eurų, o pasirinkus kelionę automobiliu išlaidos degalams sieks mažiausiai apie 50 eurų. Panaši situacija ir vykstant į Estijos sostinę Taliną: kelionė autobusu iš Vilniaus ir atgal gali kainuoti 42 eurus, kai kelionė automobiliu – mažiausiai 95 eurus.

„Dar vienas kelionės autobusu privalumas yra tas, kad keliautojai gali atsipalaiduoti ir, užuot vairavę, mėgautis knyga, filmu ar kita veikla. Daugelis autobusų keleivių nusprendžia šį laiką išnaudoti ne tik produktyviam darbui, bet ir būsimų atostogų planavimui ir aptarimui su kelionės draugais“, – sako K. Zalewska.

Draugiškas aplinkai

Dar vienas svarbus kelionių aspektas – tvarumas ir ekologiškumas. Pavyzdžiui, nuvažiavus apie 500 km nuo Vilniaus iki Varšuvos, remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, vidutinė lengvojo automobilio išmetamo anglies dioksido (CO₂) emisija yra apie 68 kg. Kai kartu keliauja du žmonės, vienam keleiviui tenka 34 kg teršalų.

Tuo tarpu, remiantis „FlixBus“ duomenimis, vidutinė ekologiško autobuso išmetamo CO₂ emisija vienam keleiviui yra 27,8 g/km. Tai reiškia, kad vieno keleivio kelionė maršrutu Vilnius-Varšuva į aplinką išmeta apie 13,9 kg CO₂. Taigi, bendrovės duomenimis, vienas asmuo, keliaujantis automobiliu maršrutu Vilnius-Varšuva, išmeta maždaug beveik 2,5 karto daugiau CO₂ nei vienas asmuo, tą patį atstumą važiuojantis autobusu.

„Siekiame maksimaliai investuoti į nulinės taršos autobusus ir iki 2040 m. Europoje siūlyti keliones tik be CO₂. Tačiau pirmas žingsnis dekarbonizuojant keliones – visiems pripažinti, kad vietoj asmeninių automobilių renkantis viešąjį transportą gerokai sumažėja išmetamų teršalų kiekis“, –  sako „FlixBus“ atstovė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite