Ar bus Atmatos ir Minijos upėse naujų slipų?

Visiems didesniems laivams nuleisti į vandenį reikia specialiai įrengto slipo. Monikos Dobrovolskytės nuotr. iš „Pamario“ archyvo

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetų posėdžiuose svarstys, ar pritarti projektui „Vandens transporto priemonių nuleidimo vietų įrengimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje“. Pritarimas prilygtų sutikimui prisidėti prie projekto finansavimo iš Savivaldybės biudžeto ne mažiau kaip 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų bei užtikrinti netinkamų finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinų išlaidų padengimą ir tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia projektui skiriama parama.

Projektas svarbus Šilutės kraštui: valčių, įvairių kitų vandens transporto priemonių vis daugėja, o joms nuleisti į vandenį įrengtų vietų stokojama. Dar dvi tokios vietos (slipai), numatyti Atmatos ir Minijos upėse, būtų naudingos, prisidėtų plėtojant turizmą, poilsį prie vandens.

Projektui įgyvendinti reikėtų per 81 tūkst. Eur, iš šios sumos 50 tūkst. Eur tektų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, o per 31 tūkst. Eur reikėtų prisidėti Savivaldybei.

Slipas (angl. slip – slydimas) – įrenginys nedideliems laivams statyti, ištraukti laivams iš vandens povandeninei daliai apžiūrėti, remontuoti ir atgal nuleisti.

Parengta pagal Savivaldybės inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite