Apsemti kelių ruožai sudaro beveik 93 kilometrus

Sausio 31 d. Automobilių kelių direkcija paskelbė, kad Lietuvoje apsemtų kelių ruožai viršija 92,5 kilometro. Daugiausia vandens apsemtų kelių yra Šilutės rajono, Pagėgių savivaldybių teritorijose, taip pat Klaipėdos rajone, kitur.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:

  • kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 6,7 iki 7 km vandens gylis 20 cm;
  • kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė – keturi kelio ruožai, kuriuose vandens gylis 60 cm, 80 cm, 30 cm ir 100 cm;
  • kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai – šeši kelio ruožai, kuriuose vandens gylis 40 cm, 60 cm, 30 cm, 60 cm, 60 cm, 50 cm;
  • kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai – du kelio ruožai, juose vandens gylis po 50 cm;
  • kelyje Užliekniai-Paleičiai nuo 3,35 iki 3,5 km vandens gylis 25 cm;
  • kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,8 iki 4,9 km vandens gylis iki 30 cm;
  • kelyje Pakalnė-Naujoji Skirvytė nuo 3,2 iki 7,7 km vandens gylis 30 cm;
  • kelyje Povilai-Minija nuo 3,2 iki 3,8 km vandens gylis 30 cm;
  • kelyje Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0,7 iki 2,3 km vandens gylis 50 cm;
  • kelyje Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0 iki 2,7 km vandens gylis iki 25 cm;
  • kelyje Rusnė-Senoji Skirvytė nuo  2 iki 2,3 km vandens gylis iki 30 cm;
  • kelyje Šilutė-Šyša-Krokų Lankos nuo 2,9 iki 9,9 km vandens gylis 40 cm;
  • kelyje Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5,3 iki 7 km vandens gylis iki 20 cm;
  • kelyje Pakalnė-vandens kėlimo stotis Nr. 2 nuo 0,3 iki 2,2 km vandens gylis 30 cm.
  • Ruožų skaičius, kuriuose dėl apsėmimo yra draudžiamas eismas, yra 29.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas:

  • kelyje Šilutė-Rusnė – dvi atkarpos, kuriose vandens gylis 12 ir 10 cm;
  • kelyje Rusnė-Uostadvaris-Švyturys nuo 3,3 iki 3,7 km vandens gylis 15 cm;
  • kelyje Povilai-Minija nuo 0,88 iki 0,92 km vandens gylis 10 cm.
  • Ruožų skaičius, kuriuose dėl apsėmimo eismas leidžiamas, yra 6.
  • Bendras apsemtų ruožų ilgis siekia 92,52 km.

Visą informaciją skelbia Automobilių kelių direkcija.

2 komentarai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas  žygiavo Pagėgių miesto šventinės eisenoje

biblioteka

2026 m. rugsėjo 13-oji Pagėgiuose buvo ypatinga – miestas alsavo šventiniu šurmuliu, skambėjo muzika, netrūko spalvų, gerų emocijų ir jaukių susitikimų. Į Pagėgių miesto šventę „Iš praeities – į ateitį. Per žmones, Nemuną ir šviesą“ susirinkę gyventojai bei svečiai turėjo progą ne tik stebėti renginius, bet ir patys tapti gražios bendrystės dalimi. Vienu iš ryškiausių dienos akcentų tapo iškilminga šventinė eisena, į kurią kartu su gausiu būriu miestelėnų ir svečių išsirikiavo ir Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Šįkart bibliotekininkai pasirinko saulėtą

Kaip pasiruošti einant į mišką? Pataria miškininkai

grybai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose. Svarbiausia – namų darbai Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai

Kodėl kirmija riešutai?

Rudenį gamtoje pamačius lazdyno krūmą, neretai kyla noras paskanauti šviežių lazdyno riešutų, tačiau pradėjus juos raškyti paaiškėja, kad kažkas mus aplenkė ir jau „vaišinosi“ šiais gardėsiais. Daug riešutų būna sukirmiję ir vietoje skanaus branduolio randame tik išgraužas. Kaltininkės – riešutinio vaisiastraublio (Curculio nucum) lervos. Riešutinis vaisiastraublis priklauso straubliukų (Curculionidae) šeimai. Tai nedidelis, 6-9 milimetrų dydžio vabalas, padengtas tankiais pilkšvais ir gelsvais įvairių atspalvių žvyneliais, sudarančiais neryškų dėmėtą piešinį. Riešutinis vaisiastraublis nuo kitų straubliukų skiriasi itin ištįsusia priekine galvos dalimi, kurios

Švėkšnoje sudegė bitininko ūkinis pastatas

ugniagesys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie rugsėjo 15 d., antradienį, Švėkšnoje kilusį gaisrą. Pievų gatvėje degė ūkinis pastatas (36x10m). Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gelbėtojai gavo vidurdienį. Jiems atvykus, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Tai buvo  vieno aukšto mūrinis-medinis statinys. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuotas mūrinis priestatas (36×3 m). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė ~50 kv. m medinių perdangų. Sudegė virš perdangos buvę daiktai, nudegė priestato stogas. Išsaugoti du sodybos pastatai. Šalies žiniasklaida skelbia,

Taip pat skaitykite