Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:

  • kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm;
  • kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm;
  • kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm;
  • kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens gylis iki 30 cm;
  • kelyje Pakalnė-Naujoji Skirvytė nuo 2,60 iki 7,71 km vandens gylis 30 cm;
  • kelyje Povilai-Minija nuo 3,28 iki 3,80 km vandens gylis 30 cm;
  • kelyje Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0,70 iki 2,30 km vandens gylis 50 cm;
  • kelyje Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0,00 iki 2,74 km vandens gylis iki 25 cm;
  • kelyje Rusnė-Senoji Skirvytė nuo 1,64 iki 2,34 km vandens gylis iki 30 cm;
  • kelyje Šilutė-Šyša-Krokų Lankos nuo 2,90 iki 9,90 km vandens gylis 40 cm;
  • kelyje Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5,30 iki 7,00 km vandens gylis iki 20 cm;
  • kelyje Pakalnė-vandens kėlimo stotis Nr. 2 nuo 0,30 iki 2,24 km vandens gylis 30 cm.
  • Ruožų skaičius, kuriuose dėl apsėmimo yra draudžiamas eismas, yra 26.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas:

  • kelyje Žemaičių Naumiestis-Teneniai-Pajūralis nuo 15,59 iki 15,59 km vandens gylis iki 7 cm;
  • kelyje Rūgaliai-Minija dviejose atkarpose vandens gylis 7 ir 12 cm.

Apsemtų ruožų skaičius, kuriuose eismas leidžiamas, yra 4. Išsamus apsemtų kelių ruožų sąrašas skelbiamas Automobilių kelių direkcijos interneto svetainėje. Iš viso apsemtų kelių ruožų ilgis sudaro 70 km.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite