Aplinkosaugininkų rekomendacijos spanguoliautojams ir grybautojams

Rugsėjį gamta lepina spanguolių ir grybų mėgėjus. Tad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dalinasi rekomendacijomis, kaip atsakingai elgtis gamtoje spanguoliaujant ir grybaujant. Gyventojams, išsiruošusiems grybauti ar uogauti, svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių, nurodančių, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją:

  • grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių kiekis neribojamas, tačiau renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas);
  • draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus.

Kodėl draudžiama uogas rinkti specialiomis „šukomis“

„Šukos“ gali pažeisti uogienojus, nualinti augalą, nudžiovinti viršūnes ir kitais metais uogų derlius bus daug mažesnis arba jo iš viso nebus. Todėl nei „šukų“, nei jokių kitų mechaninių įrankių, skirtų uogų rinkimo procesui paspartinti, naudoti negalima.

Spanguolių rinkimas saugomose teritorijose

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad spanguolės auga pelkiniame arba durpiniame, rūgščios fiziologinės reakcijos dirvožemyje. Taigi, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienoje saugomoje teritorijoje taikomi atskiri reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti, nes spanguoliauti tokiose vietovėse galima ne visada, taip pat privalu laikytis nustatytų taisyklių.

Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate yra speciali uogavimo ir grybavimo tvarka vietos gyventojams. Čia uogauti ir grybauti gali tik tie, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą su rezervatu besiribojančiuose kaimuose ir viensėdžiuose. Kaimų, besiribojančių su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu, sąrašas: Katra, Kriokšlys (Šumas), Lynežeris, Marcinkonys, Musteika.

Šių kaimų gyventojai gali uogauti ir grybauti visame Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate. Uogaujant ar grybaujant jiems pakanka su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu besiribojančių kaimų gyventojai rinkti grybus ir uogas galės visą rugsėjį. Čepkelių rezervate uogauti ir grybauti leidžiama tik šviesiuoju paros metu – praėjus valandai po saulės patekėjimo ir likus valandai iki jos laidos.

Lankymosi miškuose taisyklėse nustatyta, kad fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais. Kai kur lankymąsi riboja Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai.

Aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Tokiais atvejais pastatomi informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba šie darbai pažymimi aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.

Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.

Kur statyti transporto priemonę miške

Transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Kokia atsakomybė gresia

  • Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20-50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 50-110 eurų bauda.
  • Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20-50 eurų bauda.
  • Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10-30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30-60 eurų bauda.
  • Už prekybą laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10-30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70-140 eurų bauda.
  • Už laukinės augalijos išteklių naudojimą neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10-30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30-60 eurų.

Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite