Kaip jau kasmet įprasta, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tęsia „Saugom lašišą“ reidus, kurie vyks rugsėjo 1 d.-lapkričio 20 d. Visoje Lietuvoje aplinkos apsaugos pareigūnai vykdys žuvitakių priežiūrą, siekdami užtikrinti sąlygas lašišoms ir šlakiams migruoti bei neršti.

Aplinkosaugininkai primena, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį. Galimybė paimti sugautą lašišą arba šlakį išliks tik po šių žuvų neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.

2025 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 207 reidus, kurių metu patikrino 1847 žvejus mėgėjus ir 14 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 129 pažeidimų didžiausią dalį sudaro mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, iš kurių – 32 proc. šiurkščių pažeidimų. Bendra aplinkai padaryta žala 2025 m. siekė 47 560 eurų.

Kasmet atliekamų reidų rezultatai rodo, kad lašišų ir šlakių apsauga – būtina, ypač jų migracijos ir neršto laikotarpiu. Žvejybos apribojimai taikomi, norint išsaugoti lašišų ir šlakių išteklius. Lašišos ar šlakio patelių žūtys migracijos ar neršto metu gali stipriai sumažinti šių žuvų populiaciją. Migruodamos šios žuvys susiduria su daug kliūčių, pvz., užtvankomis ir hidroelektrinėmis. Be to, lašišos saugodamos savo nerštavietes yra labai pažeidžiamos, nes yra linkusios iš jos nesitraukti.

Pareigūnai rudenį organizuos reidus, tęs verslinės žvejybos priežiūrą ir tikrins žvejus mėgėjus. Pareigūnai stabdys ir tikrins asmenų, kurie įtariami pažeidę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemones.

„Šiurkštūs žvejybos pažeidimai nėra tik taisyklių nepaisymas. Tai – žala mūsų upėms, ežerams ir žuvų ištekliams, kuriuos turime išsaugoti ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms. Todėl tokiems pažeidimams skirsime ypatingą dėmesį. Pareigūnai stebės galimas neteisėtos žvejybos vietas, pasitelks dronus ir termovizorius. Bus tikrinama, ar nenaudojami draudžiami žvejybos būdai ir įrankiai, ar nežvejojama draudžiamose vietose ir neleistinu laikotarpiu“, – teigia Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Kaip pažymi M. Ramanauskienė: „Kiekviena sugauta žuvis turi savo vietą gamtoje. Gamtos ištekliai nėra neišsemiami. Tai, ką prarandame šiandien, rytoj gali nebesugrįžti. Saugokime mūsų vandenis, kad juose gyvybė išliktų ne tik mums, bet ir tiems, kurie bus po mūsų.“

Žvejams – konsultacijos bei informacija apie lašišų ir šlakių apsaugą

Reidų metu aplinkosaugininkai sieks ne tik išsiaiškinti pažeidėjus ir sustiprinti pažeidimų prevenciją – Aplinkos apsaugos departamentas reguliariai informuos visuomenę apie žvejybos taisykles, lašišų ir šlakių žvejybai taikomus ribojimus, draudimus ir reikalavimus.

Žvejai kilusiais klausimais skatinami konsultuotis su Aplinkos apsaugos departamento specialistais bendruoju konsultavimo telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. Svarbiausią informaciją taip pat galima rasti Aplinkos apsaugos departamento interneto svetainėje – žvejybos atmintinėse.

Kaip saugiai paleisti sugautą žuvį

Rugsėjo 1 d.-spalio 15 d. galioja principas „pagavai – paleisk“. Svarbu tinkamai paleisti žuvį atgal į tą patį vandens telkinį, kad ji turėtų kuo didesnes galimybes išgyventi ir sėkmingai tęsti migraciją bei nerštą.

Paleisdami žuvį naudokite graibštą – jis padeda žuvies nesužaloti. Norint, kad žuvis patirtų dar mažiau sužeidimų, naudokite graibštą su guminiu tinkleliu.

Imkite žuvį tik šlapiomis rankomis. Jei žuvis liečiama sausomis rankomis, rankšluosčiu ar medžiagos skiaute, nuo kūno nubraukiamos gleivės, kurios saugo nuo ligų ir parazitų. Negalima imti žuvų už akių ar žiaunų – paleistos žuvys dažnai neišgyvena ir dėl sužeidimų galvos srityje.

Sugautą žuvį laikykite vandenyje – graibšte arba švelniai laikant už uodegos. Ištraukta į sausumą žuvis besiblaškydama nusivalo gleives ir patiria daugiau traumų. Venkite laikyti žuvį ne vandenyje ilgiau kaip 5 sekundes.

Paleiskite žuvį prieš srovę. Jei paleidimo vietoje vanduo drumstas, geriau nueiti iki švaresnio vandens. Žuvis, vis aktyviau judėdama, pati parodys, kada yra pasiruošusi nuplaukti.

Svarbios datos lašišų ir šlakių žvejybai

Rugsėjo 1 d.-spalio 15 d. žvejai privalo pagautus lašišą arba šlakį paleisti atgal į tą patį vandens telkinį.

Rugsėjo 16 d.-spalio 15 d. žvejybos metu privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę, o sugautą laimikį būtina paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Žvejyba leidžiama tik tam tikruose vandens telkiniuose, kurie nurodyti Limituotos žvejybos tvarkos aprašo 1 priede.

Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.

Liepos 1 d.- gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

Spalio 16 d.- gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius.

Spalio 1 d.- gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse.

Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišoms ir šlakiams.

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. mėgėjų žvejyba draudžiama Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede nurodytų upių ruožuose.

Atsakomybė

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad gali būti paimtas ir konfiskuotas automobilis, kuris buvo panaudotas draudžiamų žvejybos įrankių ir neteisėtai sugautų žuvų gabenimui.

Aplinkos apsaugos dep. inf.