Aplinkos ministerija skatina studijuoti miškininkystę: skyrė 21 stipendiją

Ateinančiais mokslo metais 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas, 250 eurų per mėnesį. Stipendijas jau antrus metus iš eilės skyrė Aplinkos ministerija, siekdama populiarinti miškininko profesiją.

Miškininkystės studijų programą studijuosiantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmojo kurso Vytauto Didžiojo universiteto studentams skirtos 13, o Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentams – 8 tikslinės skatinamosios stipendijos. Jos bus skiriamos 2023–2024 studijų metams ir mokamos 10 mėnesių.

2022-2023 mokslo metais 6 Vytauto Didžiojo universiteto pirmakursiai, būsimieji miškininkai, jau gauna Aplinkos ministerijos įsteigtas stipendijas.

„Miškas yra sudėtinga ekosistema, todėl tvarus miško naudojimas, atkūrimas bei išsaugojimas klimato kaitos sąlygomis reikalauja daug žinių, išmintingo miškininkavimo. Pastaraisiais metais, sumažėjus besirenkančių studijuoti miškininkystę moksleivių, Aplinkos ministerijos sprendimas skirti skatinamąsias stipendijas siunčia žinią, kad ši profesija svarbi Lietuvai ir kad miškininkai yra reikalingi šiandien ir bus paklausūs ateityje“, – pažymi VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Vitas Marozas.

Sprendimą dėl skatinamųjų stipendijų priimti paskatino ministerijos užsakymu VDU Žemės ūkio akademijos atlikto mokslo darbo, kuris nagrinėjo miškų ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio prognozes 2021-2024 m. išvadas.

Jose teigiama, kad dėl darbo rinkos nelankstumo miškų ūkio įmonės ir kitos institucijos šiuo metu dar nepatiria ypatingo miškininkų stygiaus. Tačiau kardinalūs miškų ūkio specialistų, iš dalies ir kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir poreikio neatitikimai gali atsirasti apie 2025-2027 m. ir tai gali neigiamai paveikti tvarų miškų naudojimą ir visą miškų ūkio veiklų grandinę.

Nustatyta, kad į Miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reiktų priimti po 52, į Miškininkystės profesinio bakalauro kolegines studijas – po 45 asmenis, tačiau faktinės studentų priėmimo per pastaruosius 5 metus tendencijos nuo poreikio stipriai atsilieka. 2022 m. į šią programą VDU buvo priimta 17 studentų, KMAIK – 33 studentai.

Norint pritraukti jaunus žmones rinktis karjerą šiame sektoriuje, būtų tikslinga skatinamąsias stipendijas mokėti visą studijų laikotarpį. Todėl  Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos inicijuoja Vyriausybės patvirtinto Paramos aukštųjų mokyklų studentams skyrimo tvarkos aprašo pakeitimus. Šiuo metu jie numato galimybę skatinti tik pirmakursius būsimuosius miškininkus.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite