Vis grįžtanti žiema, saulės bei vitaminų stygius, darbas iš namų, baimė dėl sveikatos ir nežinomybė dėl ateities…  Šiemet prie kasmetinį pavasarinį nuovargį lemiančių faktorių visko prisidėjo dar daugiau, nei įprastai.

Psichologai jau skambina pagalbos varpais apie prastėjančią visuomenės emocinę būklę, o patekti pas specialistą gali būti misija neįmanoma. Todėl psichologė ir vaistininkė pataria, kokiais paprastais būdais galima pagerinti savijautą, kad pavasarinis nuovargis nevirstų rimtesnėmis sveikatos problemomis.

Emocijas veikia gebėjimas priimti pokyčius

Psichologė Vigita Rakauskienė pažymi, kad pavasarinį nuovargį ir depresiją lemia oro, gamtos, aprangos pokyčių sukeltas stresas. Anot specialistės, ar šis stresas virsta emociniu nuovargiu, lemia tai, kiek esame pasirengę priimti pokyčius. Todėl pandemijos metai pavasarinį nuovargį ištiko daugiau žmonių nei įprastai.

„Nuovargis, silpnumas, stresas ir nežinomybė dėl ateities, nerimas ir liūdesys, kaltės ir vienatvės jausmas, baimė ir pesimizmas – tai žmonės patiria dėl besitęsiančių įvykių pasaulyje. Karantinas pakeitė darbo ir poilsio ritmą, sumažino fizinį aktyvumą, atsirado nemiga ir apetito pasikeitimai, o visa tai silpnina mūsų imunitetą ir neigiamai veikia psichologinę savijautą, todėl šiuo metu daugelio patiriami pokyčiai padidino riziką pasireikšti pavasarinei depresijai“, – sako V. Rakauskienė.

Psichologė atkreipia dėmesį į Vilniaus Universiteto Psichologijos instituto mokslininkų atliktą tyrimą, kuris išryškino kelias grupes, labiau linkusias į sunkias emocijas per pandemiją.

„Tyrėjai atskleidė, kad blogiau jautėsi žmonės, esantys prastesnėje finansinėje situacijoje. Taip pat – labiau ekstravertiški žmonės, kuriems reikia daugiau kontaktų su kitais. Jie patiria sustiprėjusį vienišumą. Kita vertus, intravertai jaučiasi geriau. Emocinės būsenos blogėjimas taip pat labiau būdingas studentams ir mokiniams. Be to, didesnį neigiamą poveikį patiria tie, kurie apskritai labiau linkę į kintančias neigiamas emocijas – liūdesį, pyktį, gėdą ar kaltę“,– sako psichologė.

Slopinti nerimą padeda valerijonas

Sustiprėjusius gyventojų emocinius iššūkius šį pavasarį pastebi ne tik psichologai, bet ir vaistininkai. Gyventojai vis dažniau kreipiasi pagalbos, pajutę išaugusį nerimą, miego sutrikimų. Žinoma, svarbu, ar įsigyjami ergonomiški, patogūs miegamojo baldai Kaune, Vilniuje, kituose miestuose. Apie pavasarinį nuovargį vaistininkams signalizuoja ir skundai padidėjusiu kraujospūdžiu bei mėšlungiu.

„Pastebime, kad šį pavasarį žmonėms yra daug sunkiau, nei prieš gerus metus. Antrojo karantino metu taip pat pastebėjau, kad į vaistinę dėl pervargimo simptomų ateina nemažai jaunų, maždaug 25–30 metų žmonių, taip pat kreipiasi ir šiek tiek vyresni, nuo 40 iki 60 metų“, – sako vaistininkė Šarūnė Borkertė.

Jaučiant nerimą, vaistininkai pirmiausia rekomenduoja žolinius preparatus, ypač – gyventojams puikiai žinomą, vieną seniausių vaistinių augalų – valerijoną. Būtent šis augalas pasaulyje plačiausiai vartojamas nervinei įtampai malšinti.

Vartojant augalinius preparatus: arbatas, maisto papildus, turinčius savo sudėtyje valerijono, reikia vartoti reguliariai, todėl prireiks kantrybės ir nuoseklumo. Jaučiant pavasarinį nuovargį ir siekiant stresą numalšinti greičiau ir efektyviau, labiau tinkama valerijonų tinktūra, kurioje esantis etanolis padeda valerijono vaistines savybes organizmui įsisavinti kur kas greičiau.

„Valerijonas veikia raminamai, mažiną nerimą, padeda ir lengviau užmigti. Taip pat jis atpalaiduoja raumenis, kas aktualu dėl patiriamo streso susidarius mėšlungiui. Šis natūralus augalas sureguliuoja kraujospūdį, nes mažina nerimą, stresą, raumenų susitraukimus, kurių net patys nevaldome, pavyzdžiui, nugaros raumenų įsitempimą. Tokiais atvejais valerijonas mažina spazmus. Ieškant natūralių būdų sau pagelbėti, valerijonas yra pirmasis eilėje“, – pasakoja vaistininkė Š. Borkertė.

Vaistininkė taip pat priduria, kad ilgą laiką jaučiant nuovargį ir nervinę įtampą, valerijonų tinktūrą be pertraukos galima vartoti mėnesį.

Visiems prieinami pagalbos būdai

Vaistininkė akcentuoja ir nieko nekainuojančių metodų naudą: daugiau būti gryname ore, didinti fizinį aktyvumą, naudos atneša net ir nuotolinis bendravimas.

„Šiais būdais organizme gaminasi teigiami hormonai, kurie turi įtakos mūsų nuotaikai tokie, kaip nuotaiką pakeliantis serotoninas. Kuo daugiau tą savo vidinį pozityvumo variklį užvesime, tuo mažiau turėsime problemų dėl nerimo ir įtampos“, – pažymi Š. Borkertė.

Psichologė V. Rakauskienė prideda, kad emocinę būklę taip pat gerina taisyklinga mityba, nauja veikla, pvz., šokio–judesio terapija, piešimas ar terapinis rašymas.

„Galiausiai, reikia nebijoti prašyti pagalbos. Nė vienas iš mūsų nesame superherojus. Visi pavargstame arba jaučiamės prispausti atsakomybių naštos. Gebėjimas pasidalinti savo jausmais padeda išsaugoti gerą psichinę sveikatą, ypač sunkiu gyvenimo metu“, – akcentuoja psichologė.

Pavasarinio nuovargio simptomams užsitęsus, derėtų kreiptis į gydytoją, kuris, įvertinęs būklę, gali skirti rimtesnį gydymą.

ELTA