Apie paramą norintiems renovuoti daugiabučius

Iki 30 proc. paramos renovuojantieji daugiabučius gaus bent iki 2020 metų. Pamažu pradedama renovuoti ištisus kvartalus.

Į susirinkusiųjų klausimus atsakinėjo ir renovuojamus namus administruojančių įmonių atstovai.

Į susirinkusiųjų klausimus atsakinėjo ir renovuojamus namus administruojančių įmonių atstovai.

Tokias svarbiausias žinias sužinojo atėjusieji į susitikimą su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriumi Valiumi Serbenta ir LR Seimo Pirmininko pavaduotoju Kęstu Komskiu.
Prisirinko pilna Šilutės seniūnijos salė žmonių, kurie vienas per kitą bėrė klausimus. Daug šių klausimų svarbūs tik vieno renovuojamo namo bendrijai, todėl su kai kuriais žmonėmis svečiai kalbėjosi atskirai, pasibaigus daugiau kaip valandą trukusiam susitikimui.
Prieš atvykdami į susitikimą, svečiai apžiūrėjo renovuojamus ir jau renovuotus Šilutės daugiabučius. Iš viso šiame mieste renovuojami 28 namai, 14 iš jų jau baigta atnaujinti. Svečiai atkreipė dėmesį, kad tvarkant šiluminį efektyvumą didinančias namo konstrukcijas pritrūksta dėmesio aplinkai, laiptinėms ir kitoms bendro naudojimo patalpoms sutvarkyti. Šios problemos nekiltų, jei kompleksiškai būtų atnaujinami ištisi miesto kvartalai.
Viceministrė Daiva Matonienė sakė, kad rengiasi vykti į Vokietiją dėl paramos kvartalinei renovacijai. Jeigu pavyktų šią paramą gauti, 80 procentų kvartalų renovacijos išlaidų padengtų vokiečiai. Tuomet atsirastų galimybė renovuoti ir vieną Šilutės miesto kvartalą. Kokį – turi nuspręsti Savivaldybės taryba, bet rekomenduojama rinkti tą, kuris labiausiai nudėvėtas ir skubiai reikalauja remonto.
Keičiasi ir tokių projektų finansavimo tvarka. Jeigu ankstesnių susitikimų metu buvo atsargiai užsimenama, kad už viso kvartalo tvarkymą turėtų mokėti jo gyventojai, tai dabar kalbama, kad įprasta tvarka bus finansuojama tik daugiabučių renovacija, o kiti kvartalo objektai bus tvarkomi gavus lėšų iš įvairių fondų. Viešieji pastatai – pagal viešųjų pastatų programą, šaligatviai, privažiavimai, žaliosios zonos – už Vidaus reikalų ministerijos lėšas ir t. t.

Po susitikimo šilutiškiai galėjo pabendrauti su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene (dešinėje).

Po susitikimo šilutiškiai galėjo pabendrauti su Aplinkos ministerijos viceministre Daiva Matoniene (dešinėje).

Svečiai sakė, kad Šilutėje, lyginant su kitais šalies miestais, situacija neišsiskiria iš kitų – vis daugiau šilutiškių domisi renovacija ir norėtų atnaujinti savo daugiabučius. Pasak D. Matonienės ir V. Serbentos, rugpjūtį bus galima pradėti renovuoti dar 1000 namų. Tiesa paramos dydis vis mažėja ir artėja prie 30 proc. Tokios paramos galima tikėtis iki 2022 metų. 70-80 proc. parama, ar net 40 proc. jau baigiasi.
Svečiai negaišo laiko įžanginėms kalboms, kviesdami žmones teikti jiems rūpimus klausimus. Į daugelį atsakyti padėjo renovuojamus namus administruojančių bendrovių „Šilutės šilumos tinklai“ ir „Šilutės būstas“ vadovai. Dauguma pateiktų klausimų buvo aktualūs ir įdomūs, kiti buvo svarbūs tik vienam renovuojamam namui, tačiau pasitaikė tokių piliečių, kurie kėlė nereikalingą triukšmą, patys nedalyvavę susirinkimuose ir neturėdami informacijos.
Žmonės teiravosi, kodėl patys negali pasirinkti renovuojamo namo spalvos. Į tai D. Matonienė atsakė, kad architektai turi daugiau patirties ir parinkdami spalvą galvoja ne tik apie vieno namo, bet apie viso kvartalo ar net miesto spalvinę gamą. Pasitaikė, kad renovuojant pirmuosius daugiabučius žmonės ignoravo architektų siūlymus ir patys parinkę spalvas vėliau dėl to gailėjosi. Klausta, kodėl už balkonų sutvarkymą turi mokėti ir tie, kurie jų neturi. Svečiai paaiškino, kad šiuo klausimu vieningo sprendimo nėra priimta.
Klausė, ar putų polistirolas, kuris naudojamas sienoms šiltinti, gaisro atveju neužsidegs ir nekels didesnio pavojaus. Šilumos tinklų bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas ir Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta aiškino, kad apšiltinant namą galima rinktis ir kitokias medžiagas, kitą vertus, pats putų polistirolas nedega, o tik smilksta ir lydosi.
Kalbėta ir apie senojo turgaus aikštės gyventojus, kuriems renovuojant aikštę bus tik padažyti namų fasadai. Deja, kol kas palankesnio sprendimo šių namų gyventojams nėra. Bandyta viešai kalbėti apie kai kurias atskirų namų bėdas, tačiau svečiai pasiūlė negaišinti kitų ir apie atskirus namus pasikalbėti po šio susitikimo.

Vaidotas VILKAS

Prieš bendraudami su šilutiškiais, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir kiti susitikimo dalyviai apžiūrėjo mieste renovuojamus daugiabučius.

Prieš bendraudami su šilutiškiais, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis ir kiti susitikimo dalyviai apžiūrėjo mieste renovuojamus daugiabučius.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite