Apie orus savaitgalį ir galingiausią uraganą

Hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kokių orų tikėtis savaitgalį ir pasakoja apie prieš 57 metus buvusį uraganą.

Spalio 19 d., šeštadienį, be lietaus. Vėjas pietryčių, 6-11 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, Kuršių nerijoje – 4-7 laipsniai šilumos, dieną – 10-14 laipsnių šilumos.

Spalio 20 d., sekmadienį, be lietaus. Vėjas pietryčių, pietų, 5-10 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, pajūryje – 5-7 laipsniai šilumos, dieną – 10-15 laipsnių šilumos.

Vandens temperatūra upėse – 6-12, ežeruose – 8-15, Kuršių mariose – 10, Baltijos jūroje – 11-12 laipsnių šilumos.

Prieš 57 metus praslinko galingiausias „uraganas“ Lietuvos stebėjimų istorijoje

Žodį uraganas derėtų rašyti kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios pagal seną tradiciją pavadinamos uraganais.

Viena tokių, kurią švedai pavadino Lenos vardu, praslinko 1967 m. spalio 17-18 d. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10-11 balų (t. y. 25-33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).

Vis dėlto 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2-3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Visai šalia Lietuvos, Latvijoje esančioje Liepojoje, gūsiai siekė iki 48 m/s. Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai (virš jūros) galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., gūsiai – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., gūsiai – iki 34 m/s), kurių vėjai gūsiuose maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.

1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. O visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3-4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.

Įdomu dar ir tai, jog su audra į Lietuvą atkeliavo ir labai šiltas oras. Spalio 17-18 d. sušilo iki 15-20 laipsnių šilumos. Daug kur išmatuoti nauji aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, kurių dauguma laikosi iki šių dienų. Be to, spalio 16-19 d. (per 4 paras) palijo visoje šalyje, tačiau Vakarų Lietuvoje lietaus buvo daugiausia, iki 30-50 mm (arba maždaug iki pusės spalio mėnesio normos).

Parengė LHMT meteorologas Gytis Valaika

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite