Tokia buvo kalendorinė žiema

Gruodis prasidėjo žiemiškais orais. Tokie jie buvo nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio vidurio.  Vėliau prasidėjo šiltas laikotarpis, trukęs iki 2023 metų galo. Vos atėjus 2024 m., Lietuvą greitai apėmė labai šalti orai, tačiau jau sausio pabaigoje įsivyravo ankstyvam pavasariui būdinga šiluma, o vasaris dažnai priminė kovo antrąją pusę.

Aukščiausia vidutinė paros oro temperatūra (>+6 °C) žiemą buvo pasiekta gruodžio 18-19, vasario 23-24 ir 26-28 dienomis. Rekordinė šiluma Lietuvą aplankė vasario 16-ąją, kai Pagėgiuose sušilo iki +12,2 °C, tačiau ir kitomis dienomis lankėsi šiluma arti rekordų (pvz., Kybartuose vasario 26 d. sušilo iki +12,7 °C).

Šalčiausiomis žiemos dienomis tapo sausio 7-8 d., kai vidutinė paros oro temperatūra siekė žemiau -18 °C. Šalčiausia buvo sausio 8-osios rytą, kai Zarasuose šalo iki -28 °C. Daugelyje šalies vietovių sausio 7-8 d. stebėti šalčiai buvo stipriausi nuo 2021 m., o dalyje šiaurinių rajonų net nuo 2012 metų. Vidutinė šių metų žiemos oro temperatūra Lietuvoje siekė -0,6 laipsnio, o tai yra 1,6 laipsnio aukštesnė už įprastą (1991-2020 m. vidurkis -2,2 °C).

Iš 91 kalendorinės žiemos dienos net 61 buvo šiltesnė už normą. 17 tokių dienų pasitaikė gruodį, 15 dienų – sausį ir visos 29 dienos – vasarį. Be to, tik 43 (iš 91) dienos atitiko meteorologinės žiemos temperatūrą. Visas kitas buvo galima priskirti priežiemiui ar ankstyvajam pavasariui, kadangi jų vidutinė paros oro temperatūra buvo virš 0 laipsnių. Kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 179 mm, o tai sudarė 118 % žiemos kritulių normos (152 mm). Gruodis ir vasaris buvo drėgnesni, o sausis truputį sausesnis už normą.

Saulės spindėjimo trukmė vidutiniškai Lietuvoje siekė 85 val., t. y. mažiau nei 2/3 daugiametės normos (135 val.). Visi žiemos mėnesiai pasižymėjo trumpesne saulės spindėjimo trukme, tačiau ypač apniukęs buvo gruodis (pasiektas saulėtumo antirekordas). Apibendrinus galima teigti, kad žiema buvo šiltesnė ir drėgnesnė už normą bei mažai saulėta.