Šiemet, Vasario 16-ąją, Kentrių kaimo gyventojas Romaldas Mančas buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Praėjusią savaitę nuvykus į Kentrius, neliko abejonių, kad šis apdovanojimas įteiktas to vertam kaimo žmogui.

Kentrių seniūnaitis Romaldas Mančas akmenų mandaloje šalia didžiojo riedulio su išgaubta viršūne.
Autorės nuotr.

Parkelyje – žaliuoja alpinariumas ir stovi koplytstulpis su užrašu „Kentriai“. Vyrai pjauna žolę. Kieno sumanytas ir sukurtas šis grožis? „Tai mūsų Mančas… Jis čia viską daro… Bet dar negrįžo iš Pagėgių, dar nepravažiavo jo automobilis…“ – aiškina vyras, trumpam sustabdęs žoliapjovę.
Liepos pabaigoje Kentrių kaime vyks didelė šventė – visi, kas čia gimė, augo ir dabar gyvena, bus sukvieti į 305 metų sukaktį, kai rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėti Kentriai. Dar 270 gyventojų turintis kaimas kasmet susirenka į savo šventę.
„Vienas nieko nepadarysi. Aš tik suburiu, tik paorganizuoju, o į talkas sueina visas kaimas. Kiek akmenų sugabenta, gėlių pasodinta!.. Vienoj apleistoj sodyboj pasodinome 37 obelų sodą – teauga būsimoms Kentrių kartoms…“ – savo sodybos pavėsinėje kukliai pasakojo ponas Romaldas, ką tik sugrįžęs iš Pagėgių krašto ūkininkų susirinkimo.

Kaimo pavadinimą ženklinanti rodyklė skelbia, kad Kentriai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1709 m.

Gal žemės mokestį sumažins?
Romaldas Mančas – Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas. Tądien ūkininkai tarėsi, kad derėtų kreiptis į Pagėgių savivaldybę – gal žemės mokestį sumažintų. Šiemet iššalo žieminiai rapsai, rugiai, kvietrugiai, po to buvo šaltas pavasaris, sausra, truputį palijus, prasidėjo karščiai. Žolė – menka, tačiau ūkininkai jau šienauja. Gal atolas būsiąs geresnis?
Pinga pienas, labai krito jautienos kaina, kas žino, kiek bemokės už grūdus, o juk neaišku, kiek to derliaus ir bus. Žiemkenčius teko atsėti – vėl neplanuotos išlaidos. Tad ūkininkai tikisi vietos valdžios supratimo.
Gaivinamės Irmos ir Romaldo Mančų ekologiniame ūkyje užaugintų obuolių, morkų ir moliūgų sultimis. Švelnaus skonio. Viskas, ką augina, sėja, pjauna, parduoda, yra ekologiška. Anot šeimininko, išlaidų – daugiau, derlius – menkesnis, tik už pieną moka daugiau ir europinė parama didesnė.
Dirba 326 ha žemės, sau ir pardavimui sėja avižų, rugių. Melžia 70 karvių, su prieaugliu bandą iš viso sudaro 200 galvų. Įdarbinti 7 žmonės, vasarą – 9. Daugelis – jauni, vietiniai. Iš R. Mančo pasakojimo aiškėja, kad jis, Kentriuose gyvenantis nuo 1977-ųjų, myli savo kaimą, gerbia kaimynus ir didžiuojasi tuo, ką bendruomenė sugeba padaryti. Kentriuose yra tuščių sodybų, tačiau ir jos aptvarkytos, o prasigėrusių, degradavusių čia nesą.
„Parkelyje nė vieno pasodinto medelio nenulaužė – vaikus subūrėme į gamtininkų būrelį…“ – R. Mančas tebegiria kaimo žmones, kurie noriai gabeno akmenis ir apsodino parkelyje alpinariumą. Kentrių kaimo seniūnaitį R. Mančą Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius vadina pavyzdiniu seniūnaičiu, o neoficialiai – „Kentrių šerifu“.
Kaupia senus padargus
Iš pavėsinės tarsi su žolės salele ir mediniu lieptu per tvenkinį pasukame apžiūrėti R. Mančo kaupiamos senųjų padargų, technikos ir kitokių senienų kolekcijos. Sodyba – išpuoselėta: gėlynai, alpinariumai, akmenimis grįsti takai, sodas su sūpynėmis, tvenkinys, pavėsinė, fontanėlis… Akmenų – gausybė. Sako, jie suteikią energijos.

Sena javų kertamoji – naujausias eksponatas Romaldo Mančo sodybos kolekcijoje.

Medinis arpas – be vinių. Senos ranka sukamos girnos. Jeigu rūpi duonos kelias iki mūsų stalo, R. Mančas kiekvieną jos atsiradimo akimirksnį pailiustruos senoviniais padargais ir įranga. Gali pristatyti ir pieno kelią – sukaupta pieno separatorių, sviesto muštuvų, sūrių spaustuvų…
O štai ir naujausias eksponatas – iš Pasvalio rajono parsigabenta javų kertamoji, kuria javus suguldydavo ant ražienos, belikdavo į pėdus surinkti, juos surišti ir gubomis sustatyti. Yra ir kita javų kertamoji – su dviem sėdynėmis, viena iš jų skirta darbininkui su dideliu į grėblį panašiu įrankiu nukirstus javus pėdais padalinti. Riogso senovinės rogės, vežimas, senutėlis motociklas, pakabinamos lempos, radijo aparatai, vilnos karšimo įranga…
Akmenų mandala
Pernai Kentriuose pradėta kurti Akmenų mandala (Mandala – sanskrito kalba mandala reiškia ratas, diskas, sfera – yra apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką). Ji yra kitapus kelio, kaimo pradžioje, kur auga seniau įrengtas parkelis.
Važiuojant apžiūrėti šio naujausio kentriškių bendruomenės kūrinio R. Mančas aprodė pasodintą obelaičių sodą, apkarpytas liepas, o ąžuoliukų alėja žymi iš akmenų sukonstruotą mandalą, kurios centre – didysis akmuo, jį ratu juosia dar 32 akmenys. Esą reikia suprasti akmenų kalbą, įžvelgti juose slypinčius ženklus, vaizdus, pajusti jų skleidžiamą energiją. Apskritimas – amžinybės simbolis. Neigiamos energijos perteklius žmogų įstumia į stresą, o iš jo tamsos išveda akmenų mandala, kurios centre stresas išsisklaido kaip ryto rūkas…
Tokią akmenų mandalą kentriškiai pradėjo kurti pernai. Be minėtojo akmenų rato, čia iš riedulių sudėliota ir daugiau kompozicijų. R. Mančas įsitikinęs, kad čia kaimo žmonės pasisems akmenų skleidžiamos gerosios energijos, o kol kas visus vienija bendras darbas. Papėdėje per išvalytą Jordano upelį linguoja medinis pakabinamas lieptas, anapus upelio planuojama sodinti medelių. Nusileidus šlaitu, medžių žalumoje išnyra pavėsinė, kuria daug rūpinosi Edmas Valantinas, šalia jos bus lauko židinys, suoliukų. Čia kentriškiai į medžius prikėlė daug inkilų – slėnis tapo paukščių valda, kur visus nustelbia lakštingalos giesmės.
Užkopus į kalniuką, nuo gražiai sutvarkytų bendruomenės namų driekiasi medeliais apsodinta teritorija, kuriai bendruomenė taip pat neleis užželti.
Pabaigos žodis
Iš medžio padarytame stende kabo trumpa informacija tiems, kas užsuka į unikalią kentriškių akmenų mandalą. Akmenų parkas – gamtos ir žmogaus gyvenimo paralelės. Akmenų mandala – simbolis, mokantis prakalbinti gamtą, mylėti visa, kas gyva, ir džiaugtis buvimu. Akmenų parko akcentas – didžiulis riedulys su ratu suguldytais 32 mažesniais rieduliais. Tai – mandala, kas sanskrito kalba reiškia ratą su centru. Sako, kad į centrą sutraukiama geriausia energija ir žmogus gali jos pasisemti savo gyvenimui. Mandala padeda žmogui priartėti prie tikrosios savo prigimties – iš vartotojo vėl tapti kūrėju, ieškoti grožio, gerumo, darnos, daugiau duoti negu imti, vadinasi, moko būti laimingu.

Stasė SKUTULIENĖ