Antrosios Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvės: bendrystės, lietuvybės ir tradicijų sklaidos šventė

Iškilmingą pirmąją renginio dalį vainikavo medelio sodinimas antrosioms Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvėms atminti. Astos Andrulienės nuotrauka

Rugpjūčio 22 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko antrosios Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvės, subūrusios kraštiečius iš įvairių Lietuvos vietų ir užsienio šalių. Šį iškilų kultūrinį įvykį įprasmino simbolinio Kraštiečio paso įteikimas dalyvavusiems. Taip norėta pabrėžti  bendrystės ir tapatybės svarbą.

Renginį pradėjo meras

Sveikindamas susirinkusius savivaldybės meras V. Bendaravičius kalbėjo apie diasporos (tai yra tautinė bendruomenė, gyvenanti už savo istorinės tėvynės ribų – red. pastaba) svarbą.  Pabrėžė tai, kad diaspora yra ne tik emigrantai, bet ir visi kraštiečiai, kurie tebėra su mumis mintyse, jausmuose, šeimos ryšiuose, kalboje, net menkiausioje detalėje, kuri primena namus. Susirinkusiems į sueituves padėkojo už meilę šiam kraštui, už grįžimą, už prisiminimą, už klausimą „O kaip Jums sekasi ten, Pagėgiuose?“.

Pagėgių savivaldybės vicemerė, Diasporos politikos darbo grupės pirmininkė, Aušra Zongailienė susirinkusiuosius sveikino žodžiais: „Tebūnie šis susitikimas kupinas nuoširdžių pokalbių, prisiminimų, šypsenų ir bendrystės. Mūsų šaknys – mūsų stiprybė. Ačiū, kad esate, kad nepamirštate ir branginate savo kraštą.“

Jungia meilė Pagėgių kraštui

Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė akcentavo, kad visus Pagėgių savivaldybės kraštiečius jungia kalba, kultūra, tradicijos, meilė Pagėgių kraštui, prisiminimai ir bendrystė. Ji palinkėjo, kad šios sueituvės būtų ne tik graži šventė, tačiau ir naujų iniciatyvų, draugysčių, idėjų ir prasmingų darbų pradžia.

Renginį vedė Pagėgių sav. administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė. Šventės atidarymo akimirkas praturtino Pagėgių sav. meno ir sporto mokyklos mokytojos Jurgitos Stažienės fleitos melodijos.

Pranešimą „Lietuviškos tapatybės išsaugojimas: Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus duktė Elzė Jankutė“ skaitė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Garbės ambasadoriai

Iškilmingoje ceremonijoje Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadoriaus ženklas už ypatingą indėlį garsinant Pagėgių vardą buvo įteiktas trims iškilioms asmenybėms: Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkei Jūratei Caspersen (Šveicarija); akademikei, istorikei, visuomenės veikėjai, tautinės atminties įprasmintajai ir skleidėjai Rūtai Matimaitytei; renginyje negalėjusiam dalyvauti kompozitoriui, videomenininkui, prodiuseriui, vaizdinių kūrėjui, instrumentalistui, atlikėjui, lietuvybės puoselėtojui ir skleidėjui, visuomenės, kultūros ir meno veikėjui, asociacijų LATGA, AGATA, AVAKA, LMIA nariui Arui Žvirbliui.

Pasodino medelį

Vėliau vykusioje diskusijoje, kurią moderavo Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Šveicarija), aptartos kraštiečių išeivių iniciatyvos, kultūros ir lietuvybės sklaidos galimybės bei ateities perspektyvos. Iškilmingą pirmąją renginio dalį vainikavo medelio sodinimas antrosioms Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvėms atminti.

Koncertas

Antroji renginio dalis pradėta šviesios atminties pagėgiškės rašytojos, pedagogės Bronės Savickienės sukurto himno „Mano miestas – Pagėgiai žali“ giedojimu. Vakaro metu susirinkusiuosius džiugino Pagėgių savivaldybės kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų koncertinė programa. Skambėjo Šilgalių folkloro ansamblio „Kamana“ (vadovė Aksavera Mikšienė) bei Lumpėnų kaimo bendruomenės kapelos „Lumpelė“ (vadovas Edvinas Paliokas) atliekami muzikiniai kūriniai. Sueituvių dalyviai ir svečiai turėjo galimybę pasimėgauti Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalais.

Antrosios Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvės tapo ne tik prasmingu susitikimu, bet ir bendrystės, lietuvybės bei tradicijų sklaidos švente, dar kartą įrodžiusia, kad Pagėgių kraštą vienija stiprus ryšys su savo šaknimis, istorija ir žmonėmis.

Bibliotekos bendruomenė dėkoja visiems, kurie prisidėjo organizuojant renginį, Pagėgių savivaldybės administracijai, Pagėgių savivaldybės kultūros centrui, jauniesiems savanoriams – Auksei Marozaitei, Kamilei Kuzmarskytei, Vakariui Zandovui ir Emiliui Zongailai.

Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

Dalia Mankienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

vyresn. bibliotekininkė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Kai kelionė į kliniką tampa iššūkiu: kaip padėti sergančiam augintiniui?

augintinis

Kai augintinis suserga, šeimininkui tenka ne tik rūpintis jo savijauta, bet ir spręsti, kaip kuo greičiau nuvežti pas veterinarijos gydytoją. Tačiau ne kiekvienam gyvūnui tokia kelionė lengva. Vieni bijo automobilio, kiti priešinasi transportavimo dėžei, o silpnesniems ar skausmą jaučiantiems augintiniams net trumpas važiavimas gali būti varginantis. Tokiais atvejais verta pagalvoti, ar būtina vykti į kliniką, ar veterinarijos gydytojas galėtų apžiūrėti gyvūną namuose. Kodėl kelionė pas veterinarą kelia nerimą? Gyvūnai jautriai reaguoja į nepažįstamą aplinką, garsus ir kvapus. Katės dažnai slepiasi,

Taip pat skaitykite