Antrosios Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvės: bendrystės, lietuvybės ir tradicijų sklaidos šventė

Iškilmingą pirmąją renginio dalį vainikavo medelio sodinimas antrosioms Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvėms atminti. Astos Andrulienės nuotrauka

Rugpjūčio 22 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko antrosios Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvės, subūrusios kraštiečius iš įvairių Lietuvos vietų ir užsienio šalių. Šį iškilų kultūrinį įvykį įprasmino simbolinio Kraštiečio paso įteikimas dalyvavusiems. Taip norėta pabrėžti  bendrystės ir tapatybės svarbą.

Renginį pradėjo meras

Sveikindamas susirinkusius savivaldybės meras V. Bendaravičius kalbėjo apie diasporos (tai yra tautinė bendruomenė, gyvenanti už savo istorinės tėvynės ribų – red. pastaba) svarbą.  Pabrėžė tai, kad diaspora yra ne tik emigrantai, bet ir visi kraštiečiai, kurie tebėra su mumis mintyse, jausmuose, šeimos ryšiuose, kalboje, net menkiausioje detalėje, kuri primena namus. Susirinkusiems į sueituves padėkojo už meilę šiam kraštui, už grįžimą, už prisiminimą, už klausimą „O kaip Jums sekasi ten, Pagėgiuose?“.

Pagėgių savivaldybės vicemerė, Diasporos politikos darbo grupės pirmininkė, Aušra Zongailienė susirinkusiuosius sveikino žodžiais: „Tebūnie šis susitikimas kupinas nuoširdžių pokalbių, prisiminimų, šypsenų ir bendrystės. Mūsų šaknys – mūsų stiprybė. Ačiū, kad esate, kad nepamirštate ir branginate savo kraštą.“

Jungia meilė Pagėgių kraštui

Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė akcentavo, kad visus Pagėgių savivaldybės kraštiečius jungia kalba, kultūra, tradicijos, meilė Pagėgių kraštui, prisiminimai ir bendrystė. Ji palinkėjo, kad šios sueituvės būtų ne tik graži šventė, tačiau ir naujų iniciatyvų, draugysčių, idėjų ir prasmingų darbų pradžia.

Renginį vedė Pagėgių sav. administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Jokšienė. Šventės atidarymo akimirkas praturtino Pagėgių sav. meno ir sporto mokyklos mokytojos Jurgitos Stažienės fleitos melodijos.

Pranešimą „Lietuviškos tapatybės išsaugojimas: Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus duktė Elzė Jankutė“ skaitė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Garbės ambasadoriai

Iškilmingoje ceremonijoje Pagėgių savivaldybės Garbės ambasadoriaus ženklas už ypatingą indėlį garsinant Pagėgių vardą buvo įteiktas trims iškilioms asmenybėms: Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkei Jūratei Caspersen (Šveicarija); akademikei, istorikei, visuomenės veikėjai, tautinės atminties įprasmintajai ir skleidėjai Rūtai Matimaitytei; renginyje negalėjusiam dalyvauti kompozitoriui, videomenininkui, prodiuseriui, vaizdinių kūrėjui, instrumentalistui, atlikėjui, lietuvybės puoselėtojui ir skleidėjui, visuomenės, kultūros ir meno veikėjui, asociacijų LATGA, AGATA, AVAKA, LMIA nariui Arui Žvirbliui.

Pasodino medelį

Vėliau vykusioje diskusijoje, kurią moderavo Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Šveicarija), aptartos kraštiečių išeivių iniciatyvos, kultūros ir lietuvybės sklaidos galimybės bei ateities perspektyvos. Iškilmingą pirmąją renginio dalį vainikavo medelio sodinimas antrosioms Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvėms atminti.

Koncertas

Antroji renginio dalis pradėta šviesios atminties pagėgiškės rašytojos, pedagogės Bronės Savickienės sukurto himno „Mano miestas – Pagėgiai žali“ giedojimu. Vakaro metu susirinkusiuosius džiugino Pagėgių savivaldybės kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų koncertinė programa. Skambėjo Šilgalių folkloro ansamblio „Kamana“ (vadovė Aksavera Mikšienė) bei Lumpėnų kaimo bendruomenės kapelos „Lumpelė“ (vadovas Edvinas Paliokas) atliekami muzikiniai kūriniai. Sueituvių dalyviai ir svečiai turėjo galimybę pasimėgauti Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalais.

Antrosios Pagėgių savivaldybės kraštiečių sueituvės tapo ne tik prasmingu susitikimu, bet ir bendrystės, lietuvybės bei tradicijų sklaidos švente, dar kartą įrodžiusia, kad Pagėgių kraštą vienija stiprus ryšys su savo šaknimis, istorija ir žmonėmis.

Bibliotekos bendruomenė dėkoja visiems, kurie prisidėjo organizuojant renginį, Pagėgių savivaldybės administracijai, Pagėgių savivaldybės kultūros centrui, jauniesiems savanoriams – Auksei Marozaitei, Kamilei Kuzmarskytei, Vakariui Zandovui ir Emiliui Zongailai.

Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

Dalia Mankienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

vyresn. bibliotekininkė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite