Anot posakio: „Ta pati panelė, tik kita suknelė“

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai  2019 m. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo

Kitų metų pavasarį vyks savivaldybių tarybų rinkimai ir kartu tiesioginiai merų rinkimai. Ketverių metų kadencijai buvo išrinkti 25 Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, vienas iš jų – Vytautas Laurinaitis, tiesiogiai išrinktas meru. Mero pavaduotoją, kurio kandidatūrą pasiūlo meras, slaptu balsavimu renka Savivaldybės taryba. Taip yra paskiriami ir Savivaldybės administracijos direktorius bei direktoriaus pavaduotojas.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas yra socialdemokratas Sigitas Šeputis, administracijos direktoriumi paskirtas buvęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Virgilijus Pozingis. Buvęs, nes šios sąjungos Šilutės skyrius buvo panaikintas, buriamas naujas, į kurį nepakviesti nei V. Pozingis, nei trys jo bendraminčiai Savivaldybės taryboje Sigitas Majus, Genovaitė Kimbrienė, Edgaras Padimanskas.

Gavo „valstiečiai“ Savivaldybės taryboje 4 vietas. Kai V. Pozingis užėmė administracijos vadovo pareigas, būti Savivaldybės tarybos nariu jau negalėjo, laisva vietas atiteko pagal „valstiečių“ sąrašą Lijanai Jagintavičienei. Pastaroji po Šilutės „valstiečių“ skyriaus griūties įstojo į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Pagėgių skyrių, paliko „valstiečių“ frakciją Šilutės rajono savivaldybės taryboje ir tapo kitos frakcijos nare. Ta kita frakcija – tai visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ į Tarybą išrinkti Daiva Žebelienė ir Edvardas Jurjonas. Kai D. Žebelienė buvo paskirta Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja,  tokiu atveju negalima būti Tarybos nariu, jos vietą Savivaldybės taryboje užėmė kitas „Už žmonių valdžią“ komiteto sąrašo narys Vladas Kainovaitis, pastarasis netrukus pareiškė nedirbsiąs Taryboje, tad mandatą gavo kitas sąrašo atstovas Arūnas Jagminas. Pastarasis su E. Jurjonu ir L. Jagintavičiene sudaro frakciją.

Šilutės rajono savivaldybė skelbia Tarybos frakcijas, vadovus ir narius. Tad ir peržvelkime, kas su kuo, o kodėl, bene kas rinkėjams linkęs aiškintis… Primename, kad Seimas pakeitė Konstituciją ir įteisino tiesioginius merų rinkimus. Kaip yra paskelbęs Konstitucinis Teismas, tiesioginiai merų rinkimai prieštaravo Lietuvos Konstitucijai.

Gausiausia frakcija – Demokratai „Vardan Lietuvos“, jai vadovauja Laimutė Uselienė, priklauso Vygantas Kamarauskas, Alina Urbonienė, Steponas Kazlauskas, Vygantas Stoškus, Arūnas Pupšys, Ričardas Stonkus.

Meras V. Laurinaitis išrinktas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Šilutės skyriaus pirmininku, skelbia, jog skyrius turi per 300 narių.

V. Laurinaitis su bendraminčiais į šios kadencijos Tarybą buvo išrinkti kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, vėliau priklausė partijai „Laisvė ir teisingumas“, o dabar tapo demokratais „Vardan Lietuvos“…

A. Pupšys ir R. Stonkus, į vietos politiką išrinkti būdami Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariais, šiuo metu priklauso minėtajai Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, tad ir frakcija jau tokia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai vadovauja Žygimantas Kurlianskas, joje yra Arūnas Kurlianskas, Zigmantas Jaunius, Zigmantas Merliūnas, Sandra Tamašauskienė.

Liberalų frakcijai vadovauja Algirdas Gečas, nariai Daiva Plikšnienė  ir Audrius Endzinas.

Abi šios frakcijos sudaro Tarybos opoziciją, kuriai vadovauja Žygimantas Kurlianskas.

Nepriklausomų frakcijai vadovauja Sigitas Majus, nariai Edgaras Padimanskas ir Genovaitė Kimbrienė. Tai buvę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai vadovauja Tomas Budrikis, priklauso Sigitas Šeputis ir Antanas Martinkus.

Tarybos narių grupei, pasivadinusiai „Naująja” frakcija, kaip paskelbta šių metų sausio 27 d., priklauso Lijana Jagintavičienė, Edvardas Jurjonas ir Vladas Kainovaitis. Vietoj pastarojo čia turėtų būti Arūnas Jagminas.

Artėjantį pavasarį Šilutės rajono gyventojai per savivaldos rinkimus ir įvertins vietos politikų darbus, jų klaidžiojimus ieškant, kur geriau ir atradimus…

Stasė Skutulienė

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Taip pat skaitykite