Aktualu jaunimui: ką reikia žinoti apie PSD įmokas rugsėjį

Rugsėjis svarbus mėnuo ne tik jaunimui, kuris tęsia mokslus mokykloje ar pradėjo studijuoti. Nuo rugsėjo nebesimokantiems, nestudijuojantiems ir dirbti nepradėjusiems jaunuoliams atsiranda naujų įsipareigojimų – gali tekti savarankiškai pradėti mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Visi jaunuoliai, kurie šią vasarą baigė gimnazijas, profesines mokyklas ar studijas, privalomuoju sveikatos draudimu buvo draudžiami valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos. Tad iki šiol jiems nereikėjo rūpintis įmokomis. Jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems.

Minimali vieno mėnesio PSD įmoka šiais metais – 58,63 euro. Savarankiškai PSD besidraudžiančių žmonių įmokos mokamos vienu įmokos kodu 444. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita. „Sodra“ primena, ką skirtingais atvejais svarbu prisiminti mokslus baigusiems jaunuoliams.

Įstojau į universitetą

Jeigu studentas mokysis nuolatinių (dieninių) studijų programose Lietuvoje, jam įmokų mokėti nereikės. Dieninių studijų studentai privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad studijuojančių neakivaizdžiai valstybė nedraudžia. Sveikatos draudimas iki vasaros pabaigos negalioja studentams, kurie baigė studijas žiemą. Jiems PSD galioja iki studijų baigimo mėnesio paskutinės dienos.

Derinsiu studijas su darbu

Jei žmogus įsidarbins, PSD įmokas nuo atlyginimo apskaičiuos ir perves darbdavys. Jei bestudijuodamas studentas nuspręs mokslus derinti su savarankiška veikla – dirbs su individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimu – reikės mokėti nustatytas PSD įmokas, kurių dydis priklausys nuo veiklos formos ir draudžiamųjų pajamų.

Baigiau mokyklą, nestudijuosiu

Jei pabaigę mokyklą ar studijas žmogus toliau mokytis neketina, tačiau rugsėjį nepradės dirbti ir nesikreips į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškų, turės PSD įmokas mokėti savarankiškai.

Išvykstu studijuoti į užsienį

Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Pažyma teikiama kasmet, kol tęsiamos studijos, nes PSD galioja vienerius mokslo metus. Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis, verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Teritorinės ligonių kasos. Kortelė garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje.

Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje.

Studijuosiu kitoje šalyje pagal mainų programą

Studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas, galioja tokia pati tvarka, kaip ir nuolat užsienyje studijuojantiems jaunuoliams. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis.

Tuo tarpu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

Išeinu akademinių atostogų

Akademinių atostogų metu studentų sąrašuose esantys studentai yra draudžiami valstybės lėšomis, tad ir PSD įmokų mokėti nereikia. Studijas nutraukę ir iš studentų sąrašų išbraukti jaunuoliai valstybės lėšomis nedraudžiami. Jiems reikia savarankiškai pradėti mokėti PSD įmokas nuo kito mėnesio, jei neįsidarbina, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir nesiima ekonominės veiklos, dėl kurios skaičiuojamos PSD įmokos.

SODROS inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

5 grilio idėjos, kurias galima paruošti taupiai ir greitai

grilio

Grilio sezonas jau įsibėgėjęs. Kiekvienas savaitgalis tampa proga išbandyti ką nors nauja ant žarijų. Kad apsipirkimas būtų kuo taupesnis, prieš ruošiant kepsninę verta peržvelgti IKI leidinį. Jame kiekvieną savaitę skelbiamos naujos nuolaidos maistui, pagal kurias lengva susiplanuoti grilio meniu. Taip išvengsite nereikalingų išlaidų ir mėgausitės skaniais patiekalais už gerą kainą. Kaip išnaudoti IKI leidinį grilio savaitgaliui? Principas paprastas: prieš pirkdami peržvelkite IKI leidinyje skelbiamas savaitės akcijas ir pagal jas susidarykite pirkinių sąrašą. Dažnai nuolaidos taikomos būtent grilio mėgėjams reikalingiems produktams

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Taip pat skaitykite