Akmenukai jūsų kieme: ar verta juos rinktis?

Kiemo erdvės planavimas ir įrengimas yra atsakingas darbas, kuris reikalauja atidumo ir apgalvotų idėjų. Pavyzdžiui, žemę galima apsėti natūralia žole, iškloti dirbtine veja arba naudoti skaldą, akmenukus. Būtent akmenukai ir skalda dažnai kelia tam tikrų abejonių, todėl šiame straipsnyje aptarsime akmenukų dangos privalumus.

Akmenukų privalumai

Akmenukų ir skaldos panaudojimas kiemo erdvėse gali būti tinkamas sprendimas įvairiose vietose: takeliuose, gėlynuose ar kitur. Ši danga nepastebimai įsilieja į jūsų kraštovaizdžio dizainą ir suteikia jam estetikos bei tvarkingos išvaizdos.

Svarstote savo kieme naudoti akmenukus?

Štai, kodėl verta juos rinktis:

  • Akmenukai nereikalauja priežiūros. Skirtingai nuo žolės ar tradicinio mulčio, akmenukų nereikia laistyti, pjauti ar reguliariai keisti. Išklojus paviršių akmenukais, jam beveik nereikia priežiūros, todėl sutaupysite laiko, pastangų ir pinigų. Be to, akmenukai veikia kaip natūralus piktžolių barjeras, mažinantis nepageidaujamų augalų augimą;
  • Akmenukai gali padėti sumažinti vandens išlaidas ir išteklius. Tai, kad akmenukų nereikia laistyti, yra didelis privalumas sausringose vietose. Sutaupoma ne tik vandens išteklių, bet ir sumažėja išlaidos už vandenį. Akmenukai taip pat padeda išlaikyti drėgmę dirvožemyje, tai užkerta kelią per dideliam garavimui ir skatina augalų augimą;
  • Akmenukai gali padėti užkirsti kelią erozijai. Akmenukų svoris ir tankis užtikrina dirvožemio stabilumą, užkerta kelią erozijai, kurią sukelia vėjas ar vandens nuotėkis. Naudodami akmenukus nuožulniose vietose, kuriose yra didesnė erozijos rizika,  galite išlaikyti kraštovaizdį nepažeistą ir apsaugoti jį nuo šio proceso;
  • Akmenukai turi daugybę panaudojimo būdų. Akmenukus galima naudoti kaip žemės dangą formuojant takelius, užpildyti jais tarpus tarp trinkelių, dekoruoti gėlynus, naudoti juos vietoj mulčo. Jie puikiai papildo kraštovaizdį ir gražiai įsilieja į aplinką.

Akmenukai ir skalda turi tiek estetinių, tiek praktinių privalumų. Rinkdamiesi akmenukus ir skaldą, galite rinktis iš plataus asortimento. Jame rasite įvairių spalvų, dydžių ir formų produktų, kurie puikiai derinsis prie jūsų kiemo kraštovaizdžio.

Jeigu ieškote akmenukų ir skaldos savo kiemui, apsilankykite adresu: https://www.akmenys.lt/skalda.

pr2024/116

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite