COVID-19 duomenų skelbimo pokyčiai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristatė pokyčius, susijusius su COVID-19 ligos rodiklių skelbimu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad nuo šiol bus pateikiama išsamesnė informacija apie gyventojų testavimą, paskiepytus ir persirgusius žmones, o dėl tolesnės karantino eigos, pasak jo, spręs du sistemoje pateikiami rodikliai.
„Nuo šiandien keičiasi statistinė ataskaita, ji leis mums visiems tikrai daugiau suprasti apie COVID-19 sergamumą, su tuo susijusias mirtis, testavimo, vakcinavimo procesų eigą, ir šie aspektai yra vertingi vertinant šios dienos situaciją, taip pat pandemijos sąlygas“, – SAM surengtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kaip išskirtinį pavyzdį norėčiau įvardinti ir išskirti perteklinių mirčių klausimą, kuris dabar galės būti vertinamas pasitelkiant naujus rodiklius“, – pridūrė jis.
Ministras, pristatydamas pokyčius viešinamoje COVID-19 statistikoje, atkreipė dėmesį į tris aspektus.
„Pirma, viena šios dienos aktualijų yra sergančiųjų skaičius. Deja, deklaruotas e. sveikatoje bendras sergančiųjų skaičius niekada nebuvo tikslus, situacijos keitimai, Lietuvos statistikos departamentas šalia deklaruoto sergančiųjų skaičiaus pateiks ir statistinį šio rodiklio skaičiavimą“, – sakė jis.
A. Dulkys taip pat akcentavo, kad karantino ribojimo plane nuo šiol bus naudojami kiti du objektyvūs rodikliai, kuriais remiantis laipsniškai bus daromi keitimai tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmenimis.
„Pirmasis rodiklis yra ne sergamumo, bet naujų atvejų skaičius per 14 d. tenkantis 100 tūkst. gyventojų, o antrasis rodiklis yra teigiamų diagnostinių tyrimų dalis nuo visų atliekamų tyrimų per 7 dienas. Ir tada atsižvelgiant į plano A, B, C, D dalims priskirtų rodiklių intervalus nuo šiandien pasikeitė atitinkamai ir savivaldybių spalvinės zonos žemėlapyje“, – teigė jis.
Ir trečiasis aspektas, į kurį dėmesį atkreipė ministras, kad statistikoje bus suteikiama daugiau informacijos apie gyventojų testavimąsi.
„Šiuo metu džiuginantis pokytis, kad mažėja sergančių ir simptomus jaučiančių asmenų skaičius. Žinoma, tai daro įtaką ir mažėjančioms testavimo apimtims, todėl atsirado daugiau erdvės savanoriškam, profilaktiniam testavimui. Tai yra viena mums svarbių priemonių“, – teigė A. Dulkys.
„Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys mums nuo šiol rodys, kiek asmenų testuojasi, kokiu tyrimo metodu testuojasi, kokius rezultatus turime“, – akcentavo jis.
Duomenys skelbiami didesne apimtimi
Savo ruožtu Lietuvos statistikos departamento vadovė dr. Jūratė Petrauskienė akcentavo, kad nuo šiol COVID-19 duomenys bus skelbiami didesne apimtimi.
„Kai perėmėme šių rodiklių rengimą ir skelbimą, daugelį jų revizavome, perėjome prie pirminio šaltinio, daugeliu atvejų prie e. sveikatos. Taip išvengiama žmogiškųjų klaidų įvedinėjant, perrašant duomenis. Galima juos lyginti, nes yra iš to paties šaltinio, tik 4 epidemiologiniai rodikliai imami iš NVSC sistemos“, – atkreipė dėmesį J. Petrauskienė.
Lietuvos statistikos departamento vadovė akcentavo, kad dauguma rodiklių yra pateikiami detaliais pjūviais: pagal savivaldybes, amžiaus grupes, lytį. Jos teigiamu, taip pat detalizuota ir mirčių statistika.
„Norėdami išsamiau pateikti šiuos rodiklius įvedėme tris mirčių nuo COVID-19 apibrėžimus. Tai yra siauriausią, naudotą iki šiol, kai pagrindinė mirties priežastis yra COVID-19 liga, platesnį, kai ne pagrindinė, bet viena Iš priežasčių yra COVID-19 liga, ir trečią, plačiausią apibrėžtį: visi, turėję COVID-19 diagnozę ir numirę per 28 dienas“, – teigė ji.
J. Petrauskienė taip pat pabrėžė, kad Lietuvos statistikos departamentas, pasitelkęs metodinius skaičiavimus, įvertino, kiek Lietuvos gyventojų šiuo metu turi imunitetą COVID-19 ligai. Pasak jos, yra pateikiamas skaičius, kiek gyventojų yra persirgusių ir turi antikūnų, taip pat skelbiami duomenys apie vakcinuotus asmenis.
Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite