Nemuno žirgyno filialą garsina perspektyvūs raiteliai

UAB Lietuvos žirgyno filialo Nemuno žirgyno sportininkai balandžio 11-12 d. dalyvavo Lietuvos žiemos konkūrų finalinėse varžybose. Iš Žagarės žirgyno (Joniškio r.) raiteliai sugrįžo pasipuošę prizininkų medaliais.

Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis, Raimonda Samušytė su žirgu Hetė ir UAB Lietuvos žirgyno generalinis direktorius Žilvinas Badikonis.

Didelė konkurencija
Geriausią rezultatą jaunų žirgų (4-5 m.) konkūre pademonstravo perspektyvus Nemuno žirgyno filialo sportininkas Redas Rimkus su žirgu Ostas Valnis. Antra liko šiame
konkūre jojusi Raimonda Samušytė su Hete. Šios grupės sportininkams reikėjo įveikti 110–115 cm aukščio kliūtis.
Jauno žirgo konkūre (6 – 7 m.) antrą vietą pelnė Nemuno žirgyno vyriausias treneris Kostas Gaigalas. Jis jojo su žirgu Eurinetas. Bendroje įskaitoje finale jis užėmė trečią vietą.
„Į varžybas vežėme geriausius Nemuno žirgyno žirgus, todėl ir rezultatai džiugūs. Norėtųsi varžyboms paruošti ir vyresnio amžiaus žirgų, bet šiuo metu tokių galimybių neturime. Jauni ir perspektyvūs žirgai greitai nuperkami. Juos palaikius sportui, solidžiau būtų garsinamas Lietuvos žirgyno vardas.
Nors varžybose atsiranda vis daugiau privačių žirgynų atstovų, žirgus atsivežančių iš užsienio, su trakėnų veislės žirgais mes išliekame konkurencingi. Kalbant apie Nemuno žirgyno filialui atstovaujančius raitelius, reikėtų paminėti R. Rimkų, R. Samušytę, Joną Bacevičių. Sportininkai rodo gerus rezultatus ir yra išties perspektyvūs“, – pasakojo K. Gaigalas.
Dar tik metai praėjo, kai K. Gaigalas sugrįžo gyventi ir dirbti į gimtuosius Šilgalius. Prieš tai kone 10 metų jis dirbo privačiame žirgyne, Joniškyje, o dar prieš 10 m. patirties sėmėsi Vokietijoje. Jojimo sportu jis domisi jau seniai ir gali pasigirti nemenkais laimėjimais. 1989 m. įvykdė sporto meistro normatyvų reikalavimus, yra daugkartinis Lietuvos rinktinės narys, kurios sudėtyje joja ir dabar.
Konkūrai Šilgaliuose
Tinkamai paruošti žirgą varžyboms nėra paprasta. Sulaukę 3 metų žirgai dalyvauja bandymuose, kur atrenkami favoritai. Nuo 4 m. jie būna apjodinėjami. Ir tik dar po 4 metų darbo žirgas yra laikomas suaugusiu. Sportinėms varžyboms atrenkami žirgai tik su geriausias fiziniais duomenimis. Tokio žirgo kaina gali siekti nuo 50 iki 100 tūkst. Eur. Laisvalaikio pasijodinėjimams tai nėra būtina, todėl privatūs pirkėjai renkasi pigesnius žirgus.
„Daug priklauso ir nuo to, kaip žirgas prižiūrimas. Net ir geriausias žirgas prastam raiteliui nepadės sužibėti varžybose. Daug ką lemia ir žmonių žinojimas, kaip su žirgais elgtis ir juos prižiūrėti, vis dėlto tai gyvūnai, kurie turi savo charakterį“, – pasakojo K. Gaigalas.
2012 m. Nemuno žirgynas buvo restruktūrizuotas ir tapo UAB Lietuvos žirgyno filialu. Šiuo metu jam vadovauja vedėja Lina Karnauskienė. Nors statusas pasikeitė, veiklos sritys išliko tos pačios. Nemuno žirgyno filiale šiuo metu laikoma per 400 Lietuvos trakėnų žirgų bei Lietuvos sunkiųjų arklių.
Pasak Nemuno žirgyno filialo vedėjos, įstaigoje darbuotojų skaičius keičiasi, priklausomai nuo poreikio ir sezono. „Su žirgais nuolatos dirba 9 treneriai bereitoriai. Pagal galimybes dalyvaudami konkūrų varžybose, treneriai džiugina gerais pasirodymais ir laimėjimais. Dalyvavimas varžybose yra svarbus, nes tai puiki mūsų veisiamų žirgų reklama ir potencialių pirkėjų paieška“, – pasakojo L. Karnauskienė.
Nemuno žirgyno filialo atstovai ne tik patys vyksta į konkūrų varžybas, bet ir patys rengia tokius renginius. Balandžio 4 d. čia vyko Lietovos žiemos konkūrų čempionato 6 etapas. Planuojama, kad jojimo sporto mėgėjai konkūrų varžybomis Šilgaliuose galės pasigrožėti rugpjūčio mėnesį.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite