Kas yra „Natura 2000“? 

„Natura 2000“ diena minima gegužės 21-ąją. Ši data pasirinkta todėl, kad 1992 m. gegužės 21 d. buvo patvirtinta Europos Sąjungos Buveinių direktyva, kuri kartu su Paukščių direktyva sudaro teisinį pagrindą „Natura 2000“ tinklui.

„Natura 2000“ – tai Europos Sąjungos ekologinis saugomų teritorijų tinklas, skirtas išsaugoti vertingiausias natūralias buveines, apsaugoti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, užtikrinti biologinės įvairovės išlikimą ateities kartoms. Šis ekologinis tinklas,  apimantis tiek sausumos, tiek jūrines teritorijas, yra didžiausias pasaulyje koordinuojamas saugomų teritorijų tinklas.

„Natura 2000“ vietovės atrenkamos pagal mokslinius kriterijus įvairiuose Europos kraštuose. Siekiama užtikrinti ilgalaikį natūralios gamtos, saugomų rūšių ir buveinių išlikimą. Šalys narės turi pačios atrinkti gamtiniu požiūriu svarbias vietoves, kurios atitinka buveinių ir paukščių apsaugos kriterijus.

Šiuo metu Lietuvoje „Natura 2000“ tinklą sudaro 85 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 624 saugomos buveinės. Dauguma jų sutampa su esamomis saugomomis teritorijomis – nacionaliniais, regioniniais parkais, rezervatais, draustiniais.

Siekiama, kad „Natura 2000“ teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat įvairių saugomų rūšių trikdymo. Tad jeigu planuojama ūkinė ar kitokia veikla, kuri gali paveikti ekologinio tinklo saugomą teritoriją, turi būti atliekamas galimo poveikio teritorijai vertinimas, atsižvelgiant į nustatytus apsaugos tikslus.

Apsaugos tikslų nustatymas yra labai svarbus „Natura 2000“ tinklo steigimo, gamtinių vertybių apsaugos užtikrinimo etapas. Apsaugos tikslai turi nurodyti ką, kur, kiek ir kaip kiekvienoje teritorijoje reikia saugoti.

Gyvosios gamtos arba aplinkos, kurioje mes gyvename, išsaugojimas yra visų mūsų pareiga.

Daugiau informacijos apie „Natura 2000” tinklą galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos internetinėje svetainėje https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/natura-2000/apie-natura-2000/ ir LIFE integruoto projekto „Natura 2000“ teritorijų apsaugai tinklalapyje – naturalit.lt https://naturalit.lt/ 

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite