Priėjimai prie vandens telkinių: teisės ir pareigos

Prasidedant maudymosi sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna vis daugiau paklausimų ir skundų dėl užtvertų priėjimų ar privažiavimų prie tvenkinių, ežerų ar upių. Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų (naudotojų) pareiga leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrante turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimas. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.

Kartu su teise naudotis vandens telkiniais poilsiautojams Lietuvos Respublikos teisės aktai numato ir tam tikras pareigas: negalima eiti per privatų kiemą / sklypą, naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti ir pan. Patekimui iki vandens telkinio turi būti naudojami vieši keliai, priėjimai, kuriais servitutu suteikta teisė naudotis kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenų teisė naudotis pakrante be užtvėrimų ir čia apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos). Saugomų teritorijų įstatymas numato ne tik teisę apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareigą ją sutvarkyti.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus).

Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba baudos. Šioje srityje valstybinę priežiūrą vykdo Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektromobilio įkrovimas šaltuoju sezonu. Kodėl krenta rida ir kaip planuoti įkrovimo sustojimus?

Atėjus šaltesniems orams, elektromobilių vairuotojai pastebi, kad vienu įkrovimu gali nuvažiuoti mažiau kilometrų nei vasarą. Be to, žiemą įkrauti bateriją kartais trunka ilgiau. Tai normalu, tačiau nereiškia, kad kelionės elektromobiliu žiemą turi būti sudėtingos. Žinant, kaip šaltis veikia bateriją, ir iš anksto suplanavus įkrovimo sustojimus, galima patogiai keliauti net ir spaudžiant šaltukui. Kodėl žiemą sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas? Žiemą elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuoja mažiau, nes šaltis veikia baterijos darbą, o automobilis sunaudoja daugiau energijos šildymui. Esant žemai temperatūrai, baterijoje vykstantys

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 16 d.

žemės mokestis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Kiek už žemę Šilutės r. savivaldybėje? Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų:

Paskolų klubas vs. bankai: kur imti paskolą?

paskolų klubas

Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja. Lietuvoje paskolas siūlo bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos, todėl rinktis yra iš ko. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime bankams ir „Paskolų klubui“. Aptarsime, kuo skiriasi jų veikimo principai ir sąlygos bei kurį variantą geriau rinktis skirtingais atvejais. Kuo skiriasi skolinimasis banke ir „Paskolų klube“? Pagrindinis bankų ir „Paskolų klubo“ skirtumas – kas finansuoja paskolą. Pirmuoju atveju pinigus skolina pats bankas, o antruoju paskolai reikalingą sumą suteikia platformos investuotojai. Paraiškos priėmimu, kreditingumo

Sukčiai apgavo dar vieną pagryniškį (patikslinta informacija)

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 20 d. po pietų Žalgirių k., Šilutės sen., konflikto metu vyras, gim. 1990 m., grasino susidorojimu vyrui, gim. 1982 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 17 d. Pagrynių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1983 m., prisijungęs prie „Regitros“ puslapio galėjo būti nukreiptas į fiktyvų „Regitros“ puslapį, kur suvedęs prašomus duomenis, sąskaitoje prarado 987 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolin Judeikė patikslina: vis pasitaiko situacijų, kai

Taip pat skaitykite