Dinamiškoje darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos – žmogiškųjų išteklių trūkumas tampa galvosūkiu ne vienai įstaigai. Kaip svarbiausią priežastį –  per mažą parengiamų specialistų skaičių Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.

Realų darbo paklausos ir pasiūlos disbalansą minėtose srityse rodo ir Užimtumo tarnybos kelerių metų stebėsena. Slaugos specialistams pastaruosius trejus metus laisvų darbo vietų skelbiama daugiau nei registruojama tokio darbo ieškančių asmenų. Šių darbuotojų poreikis yra didžiausias Vilniaus ir Kauno įstaigose.

Užimtumo tarnyba fiksuoja, kad 2023 metais vidutiniškai per mėnesį sveikatos specialistams (gydytojams, slaugos specialistams, odontologams, kineziterapeutams) buvo paskelbta apie 250 laisvų darbo vietų, o darbo paieškas pradėdavo 174 klientai.

„Viešajame sektoriuje medikų ir mokytojų profesijos turi didelę paklausą, bet kasmet vis labiau tuščių darbo vietų nėra kam užimti. Gydytojams specialistams skelbiamų darbo pasiūlymų skaičius ypač augo 2023 metais. Slaugytojo padėjėjai taip pat turėjo iš ko rinktis – siūloma daugiau nei buvo tokį darbą norinčių dirbti žmonių. Ši problema aktualesnė didmiesčiams, ypač Vilniui ir Kaunui“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Dirba garbaus amžiaus sulaukusieji

Švietimo sektoriaus darbuotojai yra vyriausi šalyje, jų amžiaus vidurkis – 50 metų, antrieji – sveikatos įstaigų atstovai, kurių vidurkis – 48 metai.  Šiose veiklose dirba daugiausiai asmenų, kuriems per 60 metų, švietime jie sudaro 26 proc. darbuotojų, o sveikatos apsaugoje – 25 proc. Tokius duomenis neseniai paskelbė „Sodra“.

Medicinos įstaigoms pernai labiausiai trūko kardiologų (54), anesteziologų (50), vidaus ligų gydytojų (45), gydytojų oftalmologų (36). Daugiausiai darbo skelbimų jiems buvo iš Alytaus ir Kauno medicinos įstaigų. Slaugytojų padėjėjams pernai skelbta tris kartus daugiau darbo pasiūlymų Vilniaus miesto savivaldybėje, dukart daugiau – Vilniaus rajone, apie pusantro karto daugiau – Kaune, negu į Užimtumo tarnybą kreipėsi tokio darbo ieškančių asmenų.

Švietimo įstaigose padėtis dar sudėtingesnė. Kasmet ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogams darbo pasiūlymų registruojama vis daugiau, palyginti su tokio darbo ieškančių asmenų skaičiumi. Pernai jiems įregistruotos 1026 laisvos darbo vietos, 2022 metais – 1175, 2021 metais – 789. Darbo pasiūla per trejus metus išliko panaši – tik 482 pedagogai pernai ieškojo darbo ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo įstaigose, 2022 m. – 564 ir 2021 m. – 445. Šių mokytojų didžiausias poreikis – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Kasmet specialiųjų poreikių mokinių mokytojams laisvų darbo vietų skelbiama daug kartų daugiau nei yra norinčių dirbti specialistų. 2023 m. jiems registruota 803 laisvos darbo vietos, o galinčių dirbti šį darbą – 66 mokytojai. Ankstesnių metų tendencijos – panašios: 2022 m. darbo pasiūlymų buvo 751, o tokio darbo ieškojo 104 asmenys, 2021 m. atitinkamai 682 laisvos darbo vietos ir 65 darbo ieškantys mokytojai.

G. Sinkevičės teigimu, mokykloms ir gimnazijoms labai trūksta pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, bet ne visų dėstomų disciplinų: „Trejus metus iš eilės mokyklos ieško chemijos, biologijos, fizikos, lietuvių kalbos, matematikos mokytojų. Per šį laikotarpį į Užimtumo tarnybą kreipėsi tik du asmenys, pageidaujantys dirbti IT mokytojais, o pernai iš viso neatsirado nė vieno tokiodarbo ieškančio, nors siūlytos 25 laisvos darbo vietos“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.

Ekonomikos mokytojų netrūksta

Tarp specializuotų disciplinų mokytojų išsiskiria ir ekonomikos mokytojai, kuriems buvo 12 darbo pasiūlymų, bet šalyje tik du ieškojo tokio darbo. Perteklius darbo pasiūloje kūno kultūros, muzikos, dailės mokytojų. Dešimt kartų daugiau darbo pasiūlymų 2023 m. buvo fizikos mokytojams (94) nei tokio darbo paieškas pradėjusių asmenų, matematikos mokytojams daugiau – šešis kartus (259), chemijos – keturis (47), lietuvių kalbos – tris (221).

Geras įsidarbinimo galimybes turėjo biologijos mokytojai – kiekvienas ieškantis tokio darbo galėjo rinktis iš dviejų pasiūlymų (60), daugiau nei du kartus laisvų darbo vietų registruota geografijos (59) ir vokiečių kalbos mokytojams (54). Paklausūs ir anglų kalbos mokytojai – jiems pateiktas 221 darbo pasiūlymas, o tokio darbo ieškojo 156 asmenys. Istorikams – 89 darbo pozicijos, o tokia pozicija domėjosi 62 klientai.

„Parengti gydytojų ir mokytojų neturime galimybės, nes tai – universitetinės studijos, tačiau savo klientams siūlome įgyti paklausias profesijas, kurias siūlo mūsų mokymų teikėjai – slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, individualios priežiūros darbuotojo, taip pat mokytojo-edukatoriaus padėjėjo, – sakė G.Sinkevičė. – Kita kryptis, kuriai skiriame didelį dėmesį – moksleivių profesinis orientavimas. Šiemet atidarome atnaujintus regioninius centrus „Karjeras“, kurie skirti įvairaus amžiaus žmonėms, keičiantiems karjerą, ir visus kviečiame rinktis ne tik kas patinka, bet turi ateitį ir garantuoja paklausą“.

Šiemet slaugytojo padėjėjo modulinėse profesinio mokymo programose jau dalyvauja 116 asmenų, 2023 m. – 445, 2022 m. – 512. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo modulines profesinio mokymo programas per du mėnesius pasirinko 145 asmenys, 2023 m. – 336, 2022 m. – 317, individualios priežiūros darbuotojo programas 328 asmenys, pernai – 748.

Užimtumo tarnybos inf.