Prisiekė jaunesnieji karininkai: skaičius – rekordinis

Vasario 24 d. prie partizanų vado Generolo Jono Žemaičio paminklo šalia Krašto apsaugos ministerijos vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija. Jos metu prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai.

Tai – rekordinis JKVM klausytojų skaičius nuo 2012 m., kai šie mokymai buvo atnaujinti siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą. Daugelis jų tarnybą rinkosi reaguodami į karą Ukrainoje ir tokiu būdu norėdami išmokti ginti savo tėvynę.

Šventėje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika, akademijos vadovybė, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, prisiekiančiųjų artimieji ir draugai.

„Kiekvieną kartą matydamas stiprią jaunų žmonių motyvaciją ir pasiryžimą atlikti karinę tarnybą nuoširdžiai džiaugiuosi. Šiandien ne tik prisiekėte, gavote jaunesniojo eilinio karinį laipsnį, bet ir savo pavyzdžiu rodote, kad aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, tiek merginos, tiek vaikinai, yra motyvuoti į savo rankas imti lyderystę nacionalinio saugumo srityje. Neabejoju, kad sėkmingai įveiksite iššūkius, ir ne vienas jūsų sieksite karininko karjeros. Dėkoju už jūsų ryžtą, iniciatyvumą ir patriotizmą. Linkiu asmeninių bei profesinių pergalių, vienybės, stiprybės“, – kreipdamasis į JKVM klausytojus sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė vienuoliktoji laida Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų, savanoriškai pradėjusių mokytis 2023 m. rudenį Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos JKVM padalinyje Klaipėdoje. Tarp prisiekusiųjų yra studijavusių ir užsienio, daugiausia Jungtinės Karalystės, universitetuose.

Akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, sveikindamas kariūnus aspirantus, sakė suprantantis, kad daugelio jų pasirinkimą lėmė šių dienų iššūkiai, stiprinantys ryžtą kartu su turima profesija įgyti ir pagrindinį karinį parengimą, tapti atsargos karininkais, pasirengusiais ginklu ginti savo valstybę. „Džiaugiuosi jūsų pasirinkimu, kuris rodo besąlygišką pasiryžimą tarnauti Tėvynės labui, ir tikiu, kad tapsite pavyzdžiu ir įkvėpimu daugeliui kitų karių“, – sakė brg. gen. A. Leika.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM)

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18-32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.

Mokymai trunka trejus metus vidutiniškai po 2 savaitgalius per mėnesį. Mokymų vietos yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje. Šiuo metu čia mokosi 306 JKVM klausytojai, iš kurių – 42 merginos. Jie studijuoja arba yra baigę Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų aukštąsias mokyklas. Kursai vyksta ir divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje bei dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune, ten mokosi mediciną studijuojantys studentai.

Praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos kursų lankytojams vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose. Sėkmingai baigusiems mokymosi kursą absolventams suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis (pagal studijų programas įstatymai numato galimybę gauti karinį laipsnį nuo leitenanto iki kapitono). Absolventai turi galimybę prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite