Ar jau metas susimąstyti apie vitaminą D?

Vitaminas D gali būti atpažįstamas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint sustiprinti savo imunitetą. Dažniausiai jis prisimenamas būtent vėlyvą rudenį ir žiemą, kai pradeda trūkti saulės.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad apie vitaminą D vis dar sklando nemažai mitų, kuriuos lydi vitamino vartojimo klaidos, galinčios turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

Ne tik žiemą, bet ir vasarą nepasisaviname vitamino pakankamai

Vaistinėse apsilankę žmonės vis dar dažnai kaip geriausią vitamino D šaltinį išskiria saulę. Šį vitaminą galima vartoti reguliariai visus metus – žiemą ir vasarą. Tik vaistininkė pabrėžia – net vasarą retas lietuvis gali savo organizmą prisotinti šiuo vitaminu.

„Net vasarą ne kiekvienas galime įsisavinti pakankamai vitamino D, o ką kalbėti apie artėjantį žiemos sezoną. Net jeigu visus metus pas mus vyrautų vasara, norėdami pasisavinti vitamino D iš saulės, turėtumėme kasdien iki 30 minučių laiko praleisti saulėje, ypač 10-16 valandomis. O šiuo sezonu išvykę į šiltuosius kraštus kai kurie numoja ranka į apsaugos nuo saulės priemones, tačiau tai gali turėti rimtų pasekmių ateityje“, – pasakoja J. Aleknienė.

Vaistininkė priduria, kad tai ne tik skatina greitesnį odos senėjimą bei pigmentines dėmes, bet ir padidina odos vėžio riziką. Dėl to daug sveikiau ir naudingiau užtikrinti vitamino D kiekį organizme vartojant vitaminus.

Iš maisto pasisaviname vos iki 10 proc. šio vitamino

Norint pasisavinti vitaminą D, jį pirmiausia reikėtų vartoti valgio metu, kadangi šis yra tirpus riebaluose. Vaistininkė J. Aleknienė pasakoja, kad norint dar efektyvesnio rezultato, greta galima valgyti sočiųjų riebalų turinčius maisto produktus.

„Lašiša, silkė, sardinės, kiaušiniai, grybai ir natūralus jogurtas – visi šie produktai savyje turi daugiau sočiųjų riebalų. Norint geriau įsisavinti vitaminą D, patariama jį vartoti tokių maisto produktų valgymo metu. Visgi kartais tenka susidurti su kalbomis, kad iš šių maisto produktų galima pilnai prisotinti organizmą vitaminu D. Deja, tai netiesa, kadangi iš maisto mes šio vitamino pasisaviname vos iki 10 proc. Jie tampa kur kas veiksmingesni tik tada, kai vitaminą D vartojame kartu su jais, bet ne atskirai“, – pasakoja J. Aleknienė.

Vitamino D perdozavimas – įmanomas

Vitaminas D atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą, tačiau vaistininkė priduria, kad per didelis šio vitamino kiekis gali sukelti sveikatos problemų. Anot jos, dažniausiai vitamino D perdozuoja greito efekto norintys žmonės, kurie viršija ant pakuočių nurodytas vitaminų vartojimo dozes.

„Iš pradžių perdozavus vitamino D gali atsirasti tokie simptomai kaip apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, pakilęs kraujo spaudimas. Šie simptomai gali atsirasti dėl hiperkalcemijos – t. y. kalcio kiekio pertekliaus organizme, kuris susidarė dėl vitamino D perdozavimo. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla. Todėl prieš vartojant šį vitaminą patariama pasitikrinti jo kiekį kraujyje bei dėl vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – pataria J. Aleknienė.

Pranešimą spaudai parengė „Eurovaistinė“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite