Vasariška šiluma jau gena tautiečius prie vandens telkinių. Norintieji atsigaivinti renkasi ne tik gelbėtojų prižiūrimus paplūdimius, bet ir nuošalesnius kampelius. Pastaruosiuose rizika sveikatai kyla dėl neretai netvarkingų pakrančių. Anot gelbėtojų, per stipriai atsipalaiduoti nederėtų ir besilankantiems viešuose paplūdimiuose. Draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas teigia, kad atsišus orams tradiciškai padaugėja pranešimų apie gamtoje patirtas traumas.

„Patirti traumą galima tiek vandenyje, tiek prie vandens telkinio. Pasitaiko ir paslydimų ant liepto ar prie baseino, kurių metu patiriamos ne tik galūnių traumos, bet ir smegenų sukrėtimai. Atviruose vandens telkiniuose žmonės susižaloja užlipę ant aštrių metalinių bei medinių daiktų. Pasitaiko traumų ir šokant į vandenį“, – sako jis.

Pamiršta vaikus

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojais Aleksandras Siakki pastebi, kad tiek dėl smulkių, tiek dėl labai skaudžių incidentų, ypatingai tų, kuriuose dalyvauja vaikai, dažnai būna kaltas neatidumas.

„Tėvai neretai tiesiog užmiega, užsikalba tarpusavyje ar užsižiūri į telefoną ir pamiršta vaikus. Gana dažni atvejai, kai gelbėtojai pamato vieną jūroje besimaudantį 4-6 metų vaiką, kurio tėvai tuo metu užsiima visiškai kuo kitu. Kitas dažnai pasitaikantis atvejis – tai maudymasis esant raudonai vėliavai. Tėvai ar seneliai leidžia vaikus į jūrą, o patys lieka ant kranto ir nesupranta, kodėl gelbėtojai jiems priekaištauja“, – stebisi jis.

Aplaidumo ir savo jėgų pervertinimo pasekmės atsispindi statistikoje. Lietuvoje skendimų statistika yra viena liūdniausių visoje ES. Skaičiuojama, kad kasmet 100 tūkst. šalies gyventojų tenka po penkis skenduolius.

Ilgalaikės pasekmės

Karoliniškių poliklinikos gydytoja Justė Latauskienė pažymi, kad net operatyviai ištraukus skęstantįjį iš vandens, nelaimės pasekmės gali būti matomos vėliau. Įkvėpus vandens žmogui neretai prasideda plaučių uždegimas. Tačiau svarbiausi ir pavojingiausi – dėl deguonies trūkumo atsirandantys neurologiniai sutrikimai. Galimos ir psichologinės traumos, ypač – vaikams.

„Stiprus išgąstis keičia pačią vaiko smegenų raidą. Vadovėlinis atvejis – po išgąsčio prasidėjęs tikas. Lygiai taip pat ir po skendimo ar panikos vandenyje suprastėja miegas, mokymosi rezultatai. Viskas dėl to, kad vaikas tiesiog nebegali nusiraminti, nesaugiai jaučiasi“, – sako gydytoja. BTA ekspertas A. Žilėnas pažymi, kad kai kurioms traumoms gydyti prireikia daug laiko, o tai  paveikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę būklę.

„Patyrus galūnės lūžį, priklausomai nuo traumos dydžio, gydymas gali trukti nuo mėnesio iki trijų. Neurologinių sutrikimų gydymas gali trukti dar ilgiau. Kai kuriais atvejais, patyrus sudėtingas traumas, prireikia ir potrauminio gydymo, reabilitacijos. Neurologiniai sutrikimai yra klastingi, nes neretai pasireiškia ne iš karto, o ir simptomus galima supainioti su kitais negalavimais. Todėl patyrus traumą vertėtų pasikonsultuoti su specialistais“, – teigia specialistas.

ELTA