Neįmanoma išsaugoti genių, nesaugant jų buveinių

Lietuvoje gyvena devynios perinčių geninių paukščių rūšys. Tai svarbi ekosistemos dalis, kuri nyksta, jei nesaugomos jų gyvenamos teritorijos. Mokslininkai išskyrė penkias rūšis, kurioms yra steigiamos „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Tai yra pilkoji meleta, tripirštis genys, baltnugaris genys, juodoji meleta ir vidutinis genys.

Geniniai paukščiai dažniausiai renkasi brandžius miškus, kuriuose daug negyvos ir jau trūnijančios medienos. Joje vystosi vabzdžių lervos, o tai yra pagrindinis geninių paukščių maistas. Dėl intensyvaus ūkininkavimo miškuose mažėja tokių miškų plotų ir dėl to kai kurios jautresnės geninių paukščių rūšys nyksta, sakė Saulius Rumbutis, Kauno  Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas. Ornitologo teigimu, geniniai paukščiai – svarbi ekosistemos dalis. Jų iškaltuose uoksuose apsigyvena kiti paukščiai (smulkūs žvirbliniai paukščiai, žvirblinės pelėdos, lututės) ir žinduoliai (šikšnosparniai, voverės, miegapelės).

Prof. Dr. Gediminas Brazaitis iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra įsteigta nemažai „Natura 2000“ teritorijų Europos Sąjungos rūšims saugoti.  Šiose teritorijose yra taikomos specialios apsaugos priemonės, tokios kaip negyvos medienos gausinimas ir išsaugojimas, reikiamos medynų struktūros palaikymo priemonės. Profesoriaus teigimu, geninių paukščių apsaugai yra svarbūs vientisi senų medynų plotai, nes geniai yra sėslios rūšys. Anot mokslininko, dažniausiai naudojama plynųjų kirtimų sistema suskaido medynus į atskirus fragmentus ir šie gali tapti netinkamais gyventi geniniams paukščiams dėl pernelyg mažo ploto ar izoliacijos.

Saulius Rumbutis pabrėžė, kad geniai yra ekologijai svarbūs paukščiai. Jie prisideda prie miško ekosistemų struktūros ir įvairovės, kontroliuoja vabzdžių populiacijas, gerina miškų sveikatą, padeda skleisti sėklas ir yra buveinių kokybės rodikliai. Siekiant išlaikyti ekologinę pusiausvyrą ir miškų ekosistemų atsparumą, labai svarbu saugoti genių populiacijas ir jų buveines.

„Kai mes kalbame apie „Natura 2000“ teritorijas, mes kalbame apie buveines“, – akcentavo jis. Esą išsaugoti rūšį nesaugant jo buveinės yra neįmanoma.

Projekto „Naturalit“, kurį įgyvendina Aplinkos projektų valdymo agentūra, informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite