Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių. 

Žala kasmet didėja 

„Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją.

Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140, o 2020 metais fiksavome beveik 200. Matant augantį susidomėjimą paspirtukais, šiais metais gali nutikti ir dar daugiau nelaimingų atsitikimų, todėl svarbu kalbėti, kaip jų išvengti“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Nuostoliai viršija 60 tūkst. eurų

Dažnas elektrinio paspirtuko vairuotojas nesusimąsto, kad neatsargus važiavimas gali padaryti žalos kitoms transporto priemonėms ir žmonių sveikatai – nukenčia tiek patys vairuotojai, tiek ir aplinkiniai žmonės. Vairuojant bet kokias transporto priemones svarbu įsivertinti vairavimo įgūdžius ir pasirinkti saugų greitį.

„Matyt elektrinis paspirtukas daugeliui siejasi su linksmu pasivažinėjimu, dar visai neseniai atrodė, kad tik vaikai važinėja paspirtukais. Todėl gali būti, jog važiuojama atsipalaidavus, nesusikaupus, ne taip atidžiai stebint kitus eismo dalyviu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad įvykus avarijai dėl paspirtuko vairuotojo kaltės, žalą teks atlyginti jam pačiam.

Vertinant patirtus nuostolius eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai, matomas didelis augimas. 2019 metais nuostolių suma viršijo 31 tūkst. eurų, o 2020 metais išaugo dvigubai – suma viršijo 61 tūkst. eurų“, – sako Artūras Juodeikis.

Bendrovė pastebi, kad jau šių metų kovo mėnesį paspirtukų vairuotojams buvo sumokėta daugiau nei 3200 eurų suma žaloms padengti.

Ne visi žino taisykles

Lietuvos policijos pareigūnai primena, kad važiuojant su variklį turinčiais paspirtukais, kurie išvysto iki 25 km/val. greitį, važiuodamas važiuojamąja dalimi, paspirtuko  vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba paspirtuko priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams (iki 18 metų) privalomas saugos šalmas.

Elektriniu paspirtuku (kurių greitis iki 25 km/val., galia ne didesnė kaip 1 kW) galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

Draudikas teigia, kad yra ir daugiau taisyklų, kurių privalo laikytis kiekvienas paspirtukų vairuotojas. Viena svarbiausių yra kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas – to daryti negalima.

„Važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantys, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Ypač didelė rizika – kertantiems sankryžas per pėsčiųjų perėjas. Paspirtukų vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis, tačiau daugelis šios taisyklės nesilaiko. Elektrinio paspirtuko vairuotojas turėtų nulipti ir jį pervesti, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.

Naujausi elektriniai paspirtukai gali išvystyti ir iki 45 kilometrų per valandą greitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad paspirtukams, važiuojantiems greičiau nei 25 kilometrų per valandą greičiu, reikalingas vairuotojo pažymėjimas, privaloma dėvėti šalmą ir draudžiama važiuoti šaligatviais, dviračių takais“, – dėmesį atkreipia Artūras Juodeikis.

Rolanda Lipnevičiūtė, „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite