7 klaidos, kurias darome gamindami maistą

maistasKas nežino, kad maisto gaminimas yra menas ir tobulybei šiuo atveju ribų nėra. Visgi, kartais net ir labai stengiantis rezultatai nėra tokie geri, kokių galėtume tikėtis. Tam įtakos turi nedidelės, tačiau esminės klaidos, galinčios gerokai pakoreguoti jūsų gaminamų patiekalų skonį. Pasitikrinkite, ar patys jų nekartojate savo virtuvėje.

Deramai neišanalizuojami receptai

Jei ruošiatės gaminti savo firminį patiekalą, tikriausiai visus žingsnius jau žinote atmintinai, tačiau jeigu nutarsite išbandyti ką nors nauja, būtinai iš anksto perskaitykite receptą nuo pradžios iki galo. Tai svarbu ne tik dėl ingredientų. Jei paskutinę minutę pamatysite, jog marinatą reikia palaikyti per naktį, o galutinį patiekalą atšaldyti bent keturias valandas, teks labai greitai keisti savo planus.

Šaldytas maistas iš karto dedamas į keptuvę

Jei mėsą į keptuvę dėsite iš karto ją išėmę iš šaldytuvo, nepriekaištingų rezultatų nesitikėkite – didelė tikimybė, jog jos išorė perkeps, o vidus liks nepakankamai iškepęs. Kad išvengtumėte tokių situacijų, turėtumėte įsitikinti, jog produktai yra kambario temperatūros. Geriausia iš šaldytuvo juos ištraukti likus maždaug 15-30 minučių iki kepimo.

Persistengiama su druska

Per didelis druskos kiekis po kiekvieno kąsnio privers svajoti apie stiklinę vandens, o patiekalas dėl to tikrai netaps sveikesnis. Tad šiuo atveju geriau apsiriboti mažesniais kiekiais. Jei reikės, druskos, visada bus galima užsiberti papildomai.

Šį patarimą ypač aktualu prisiminti gaminant maistą didesniam svečių būriui: daugelis jų tikrai įvertins galimybę druską naudoti pagal savo skonį.

Pamirštama įjungti gartraukį

Net ir tuomet, jei atrodo, kad maistas pernelyg negaruoja, reikėtų turėti mintyse, kad dūmai ir garai kaupiasi aplink jūsų maistą ir gali pakoreguoti jo skonį. Tai ypač pasakytina apie dujines virykles. Norint to išvengti, paprasčiausiai reikia įjungti gartraukį. Nepamirškite to!

Pasirenkama netinkama gaminimo temperatūra

Ne paslaptis, jog skirtingiems patiekalams reikalinga skirtinga temperatūra. Pavyzdžiui, kiaušiniams ar padažams dažniausia pasirenkamas nedidelis karštis, tačiau mėsai toks variantas nebus tinkamas. Kepant ją, pirmiausiai kelias minutes be riebalų reikėtų pakaitinti keptuvę, tuomet įdėti sviestą ir aliejų ir tik jiems šiek tiek išsilydžius sudėti mėsą. Taip pat reikėtų turėti galvoje, jog elektrinės kaitlentės šiek tiek užtrunka, kol pakeičia temperatūrą. Tuo tarpu dujinės, nors ir ne taip tiksliai, į pokyčius sureaguoja iš karto.

Platų tokių įrenginių asortimentą rasite čia.

Nepatikrinama, kaip duonkepei sekasi atlikti savo darbą

Nors vienas didžiausių duonkepės privalumų yra tas, jog sudėjus visus ingredientus ir pasirinkus atitinkamą programą apie šio prietaiso veikimą galima pamiršti, tačiau… Norėdami  puikių rezultatų, šį prietaisą visgi reikėtų prisiminti. Tiesa, tai daryti reikėtų tik gaminimo pradžioje, praėjus maždaug 5-10 minučių, pradėjus minkyti tešlą.

Atidarę duonkepę, galėsite matyti sausų ir drėgnų ingredientų santykį ir, priklausomai nuo situacijos, galėsite pridėti šiek tiek miltų ar vandens.

Jei tokį virtuvės prietaisą dar tik svarstote įsigyti, tai galėsite padaryti Pigu.lt el. parduotuvėje arba paspaudę ant šios nuorodos: https://pigu.lt/lt/duonkepes.

Per mažai išanalizuojamos viryklės galimybės

Šiuolaikinės orkaitės ir kaitlentės gali pasiūlyti daugybę papildomų funkcijų, apie kurias Jums pravartu žinoti. Nors nepasinaudojus jomis patiekalų skonis nepakis, tačiau gamybos procesai bus dar paprastesni ir patogesni. Pavyzdžiui, ne viena Bosch kaitlentė gali pasiūlyti sujungiamas, didesniems indams pritaikytas kaitinimo zonas, laikmačius ar greito galios padidinimo funkcijas. Tačiau tiek šie, tiek kiti gamintojai yra paruošę ir daugiau privalumų – būtų apmaudu jais nepasinaudoti.

Išvengę šių klaidų, dar lengviau stebinsite namiškius savo kulinariniais šedevrais. Virtuvėje tikrai yra pakankamai vietos improvizacijoms, tačiau kartais vadovaudamiesi tam tikromis taisyklėmis, galime išvengti nesusipratimų.

Pr2022/006

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite