5 šviežios gėrybės, kuriomis liepą verta mėgautis iki soties

Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė teigia, kad sezoninės daržovės ir vaisiai turi daugiausia naudingų medžiagų, būna aromatingiausios ir skaniausios. Todėl verta šviežių gėrybių piko metu ne tik valgyti iki soties, bet ir pasirūpinti atsargomis žiemai – gamintis uogienių ar konservuoti.

Maisto žinovė rekomenduoja liepą į savo mitybą įtraukti šias penkias lietuviškas gėrybes. Nors dauguma jų puikiai pažįstamos, tačiau dar nematyti receptai padės atrasti naujus jų skonius.

 

Agurkai

Vasarą dažnas lietuvis nė dienos neišbūna be šių daržovių. Ir tai puiku! Ne be reikalo agurkai naudojami net kosmetikoje, mat šios puikiai pažįstamos daržovės turi daug naudingų savybių. „Agurkai turi ypač mažai kalorijų. Juose daugiau kaip 90 proc. sudaro vanduo. Tad be jokių sąžinės priekaištų juos galima valgyti kad ir su kiekvienu dienos maistu. Šiose daržovėse yra C, A ir B grupės vitaminų bei magnio, folio rūgšties ir kalcio. Agurkai pasižymi priešvėžiniu poveikiu, o juose esančios skaidulos, kalis ir magnis padeda reguliuoti kraujospūdį. Tad jų valgyti rekomenduojama ir nuo hipertenzijos kenčiantiems žmonėms“, – vardija J. Sabaitienė.

Išbandykite: agurkų „kimči“. Agurkus valandą pamirkykite šaltame vandenyje, tuomet supjaustykite išilgai į 6 arba 8 dalis. Dėkite į dubenį, pabarstykite druska, čili milteliais, tarkuota imbiero šaknimi, smulkintomis česnako skiltelėmis ir smulkintais svogūnų laiškais, įpilkite du šaukštus sojų padažo. Gerai išmaišykite ir sudėkite į sterilizuotus stiklainius. Įpilkite vandens, kad apsemtų agurkus. Uždenkite indą marle arba švariu audiniu ir palikite 1 dieną kambario temperatūroje. Tuomet sandariai uždarykite ir dėkite į šaldytuvą, po 3 dienų jie bus tinkami valgyti. 

Cukinijos

Skanios, kupinos naudingų medžiagų ir ypač universalios – jų galima įsigyti visus metus, tačiau pagaliau ir namų daržuose prasideda šių daržovių derlius. Cukinijos ne tik mažai kaloringos, bet ir vertinamos dėl teigiamo poveikio sveikatai.

Pasak J. Sabaitienės, jos tinkamos valgyti tiems, kurie kenčia nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Taip pat besiskundžiantiems virškinimo problemomis. Jose yra regą saugančio vitamino A, o vitaminas C ir antioksidantai stiprina imunitetą.

Išbandykite: cukinijų lazdeles su parmezano plutele. Įkaitinkite orkaitę įjungę grilio funkciją. Cukiniją perpjaukite išilgai pusiau, tuomet kiekvieną pusę padalinkite į tris dalis išilgai (taigi turėsite 6 trikampes cukinijos lazdeles). Cukinijas apšlakstykite 2 šaukšteliais alyvuogių aliejaus, pabarstykite druska ir pipirais. Dėkite ant skardos, pirmiausia pabarstykite džiūvėsėliais, tada tarkuotu parmezanu. Dar šiek tiek apšlakstykite aliejumi ir kepkite 10 minučių arba kol viršus taps auksinis, o cukinijos – traškios. Patiekite iš karto! 

Šparaginės pupelės

Geltonų ar žalių – valgykite jų į sveikatą. Šparaginės pupelės pasižymi virškinimo sistemos veiklą gerinančiomis savybėmis. Jos gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, aprūpina organizmą vitaminu C ir pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu poveikiu. „Pagrindinis skirtumas tarp geltonųjų ir žaliųjų šparaginių pupelių yra vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis. Geltonose yra daugiau kalio ir fosforo, tad jų turėtų valgyti žmonės, kurie nori sustiprinti nervų sistemą. Kita vertus, žaliosiose suteikia daugiau vitamino A ir folio rūgšties. Tad kad ir kurias pasirinksite – neprašausite“, – sako J. Sabaitienė.

Išbandykite: šparagines pupeles turkiškai. Supjaustykite pupeles stambiais gabalėliais, pomidorus – kubeliais. Smulkiai supjaustykite svogūną, kelias česnako skilteles ir šiek tiek aitriosios paprikos, viską pakepkite keptuvėje su aliejumi. Po 3 minučių sudėkite pomidorus, o dar po 3 minučių – pupeles. Užpilkite keliais puodeliais daržovių sultinio, pagardinkite druska, pipirais, vos vos cukraus. Virkite, kol pupelės suminkštės – maždaug 30-40 minučių. Bus skanu valgyti tiek karštą, tiek šaltą patiekalą.

Žirneliai

Žalieji žirneliai yra vieninteliai ankštiniai augalai, kurių sėklas galima valgyti žalias. Jie taip pat dažnai yra vienintelė daržovė, kurią pavyksta įsiūlyti net ir išrankiausiems vaikams. Saldūs, spalvingi maži žirneliai yra ir puikus sveikatai naudingų medžiagų užtaisas.

„Juose yra B grupės vitaminų, įskaitant vertingąjį B3, kuris atsakingas už laisvųjų radikalų neutralizavimą. Jų valgydami gausite ir „jaunystės vitaminų“ – t. y., vitaminų A, C ir E, kurie pagreitina žaizdų gijimą ir gerina odos būklę. Be to, juose taip pat yra daug reikalingų ir lengvai pasisavinamų mikroelementų, pavyzdžiui, kalcio, fosforo, natrio, kalio ir geležies“, – didžiausius žirnelių privalumus įvardija daržovių žinovė.

Išbandykite: žirnelių užtepėlę sumuštiniams. 300 g žirnelių pavirkite kelias minutes sūdytame vandenyje, tuomet išimkite ir perliekite šaltu vandeniu – taip jie išlaikys ryškią spalvą. Dėkite į dubenį kartu su sauja šviežių mėtų lapelių, 1 trinta česnako skiltele, 3-4 šaukštais alyvuogių aliejaus, šaukštu citrinos sulčių, pagardinkite druska ir pipirais. Tuomet viską gerai sutrinkite trintuvu. Užtepėlė puikiai tiks su viso grūdo duona ir sezoninėmis daržovėmis. 

Serbentai

Serbentai dėl savo naudingų savybių jau šimtmečius naudojami naturalioje medicinoje. Unikalaus skonio serbentus virtuvėje naudoja daug šeimininkių, tačiau svarbu nepamiršti ir didžiulės jų naudos sveikatai. Pasak J. Sabaitienės, serbentai padeda stiprinti organizmo imunitetą, valo organizmą nuo toksinų, palaiko kraujotakos sistemos veiklą, gerina plaukų, odos, nagų ir regėjimo būklę.

Praturtinę savo mitybą juodaisiais serbentais, padėsite sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, reguliuoti žarnyno darbą, valyti organizmą nuo laisvųjų radikalų, virusų ir bakterijų. Be to, įtraukę į savo racioną raudonųjų serbentų, galite pagerinti kraujo krešėjimą. Liaudies medicinoje serbentų vaisiai buvo vartojami sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, artritu ir reumatu.

Išbandykite: šviežių raudonųjų serbentų padažą mėsai ir žuviai. Reikės 2 puodelių serbentų (gali būti ir su koteliais), 1 puodelio portveino arba raudono saldesnio vyno, 2 smulkintų česnako skiltelių, 1 askaloninio česnako, 1 šaukšto balzaminio acto ir 2 šaukštų cukraus. Viską sudėkite į puodą, užvirinkite, tuomet sumažinkite ugnį ir virkite apie 10 minučių. Padažą perkoškite per smulkų sietelį ir supilkite atgal į puodą. Virkite, kol padažo sumažės maždaug perpus, apie 10 minučių. Paragaukite ir, jei reikia, įberkite daugiau cukraus. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite