2024 m. Laisvės premija įteikta kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui

Sausio 13-oji

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Džoja Gunda Barysaitė)

Šiandien, sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjui ir signatarui, Lietuvos Laisvės lygos nariui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui įteikė 2024 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Laisvas savo dvasia

Sveikindama laureatą Seimo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Rima Baškienė pabrėžė: „Net gyvendamas griežto režimo sovietinėje sistemoje J. Sasnauskas sugebėjo būti laisvas savo dvasia. Nes mintys apie laisvę siejosi su tikėjimu ir drąsa veikti nepaisant spaudimo ar represijų, suvokiant, kad pasipriešinimas sistemai yra ne tik politinis veiksmas, bet ir moralinė pareiga.“

Dėkodamas už apdovanojimą Laisvės premijos laureatas prisiminė rašytojo, visuomenės veikėjo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto žodžius, kuris, dar gyvendamas Stokholme, 1917 metų gale, gavęs kiek paankstintą žinią apie nepriklausomybės paskelbimą pats savęs klausė, kam gi ta laisvė jam reikalinga.

„Atsakymas gražus: „O ar aš žinau? Tik jaučiu, kad negaliu be jos būti. Ir mes negalime be jos. Žiūriu į laisvės kartą, į tuos, kurie gimė ir užaugo jau laisvoje tėvynėje. Ten, tarp jų, kažkur slypi viso buvusio pasipriešinimo prasmė ir grožis. Ten yra apdovanojimas, dar viena premija, džiaugsmo vieta. Ir, jei reikia, atsakymas į klausimą, ar už tokią Lietuva buvo kovojama kone penkis dešimtmečius“, − sakė Laisvės premijos laureatas J. Sasnauskas.

Apie Laisvės premijos laureatą J. Sasnauską 

Pranciškonas kunigas Julius Sasnauskas – Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, publicistas. Dar būdamas moksleiviu įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, bendravo su Lietuvos disidentais Viktoru Petkumi ir Antanu Terlecku. Kartu su Antanu Terlecku ir kitais pogrindžio dalyviais leido ir platino pogrindžio leidinius „Laisvės šauklys“ ir „Vytis“. 1979 metais dirbdamas sargu Pažangiosios mokslo minties muziejuje (Šv. Jonų bažnyčioje), rengė ir spausdino pogrindžio leidinius, informaciją apie Lietuvos disidentų teismus, viešus pareiškimus apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje. 1979 m. kartu su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu, Vladu Šakaliu, Julius Sasnauskas parengė „45 pabaltijiečių memorandumą“ ir rinko jam parašus. Dalyvavo viešose Lietuvos disidentų solidarumo akcijose – Romo Ragaišio, Angelės Ramanauskaitės teismuose ir kt.

1979 m. gruodžio 11 d. suimtas ir kalintas KGB izoliatoriuje Vilniuje. Bendrabyliai Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas buvo teisiami „už dalyvavimą nelegalių leidinių bei kitokios antitarybinio turinio literatūros gaminimą, dauginimą ir platinimą“. 1980 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Julius Sasnauskas nuteistas vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams lagerio ir penkeriems metams tremties. 1980–1981 metais kalintas Vilniuje, 1981 m. gegužės 28 d. ištremtas į Parabelės kaimą, Tomsko sr., Vakarų Sibire. Tremtyje dirbo santechniku, kūriku, krovėju. Į laisvę paleistas 1986 m. gegužės 29 d., 1986 m. grįžo į Lietuvą. Dalyvavo ir aktyviai prisidėjo rengiant 1987 m. rugpjūčio 23 dienos mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1986 m. davė vienuolio pranciškono įžadus. 1987–1992 metais Julius Sasnauskas studijavo Kauno kunigų seminarijoje, 1994–1997 metais gyveno ir mokėsi Kanadoje. 1995 m. birželio 4 d. Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje vysk. Paulius Baltakis OFM įšventino Julių Sasnauską į kunigus. Nuo 1997 m. J. Sasnauskas gyvena Vilniaus Bernardinų vienuolyne, dirba LRT eteriu transliuojamoje katalikų radijo „Mažojoje studijoje“.

1998 metais Julius Sasnauskas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius). 2009 metais jam įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos skiriama Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. 2012 metais jis apdovanotas šv. Kristoforo statulėle, 2016 metais jam skirta Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos  Juozo Tumo-Vaižganto premija, 2020 metais J. Sasnauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas, o 2023 m. birželio 29 d. įteiktas Vilniaus universiteto atminties diplomas.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Parengė 

LR Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite