100 metų tradicija – kelti inkilus

Aplinkosaugininkai pavasarį sugrįžtančius paukščius ragina tinkamai pasitikti. Valstybinių miškų urėdija kovo 9-10 d. kviečia į inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ bei primena pagrindines inkilų kėlimo taisykles. Planuojama iškabinti net 8000 inkilų.

Inkilus imta kelti 1922 metais

Lietuvoje pirmasis organizuotai inkilus pradėjo kelti gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas dar 1922 m. O šiandien šią šimtmetį gyvuojančią tradiciją puoselėja ne tik gamtininkai, miškininkai, bet ir gamtai neabejingi paukščių mylėtojai.

Valstybinių miškų urėdija kviečia kovo 9-10 dienomis pasitikti paukščius kartu su įmonės regioninių padalinių miškininkais ir iškelti sugrįžtantiems paukščiams namus. Akcijos dienomis visoje Lietuvoje VMU iškels daugiau nei 8000 inkilų.

„Džiaugiamės, kad šiais metais inkilų kėlimo šventė vėl bus gyva, urėdijos padaliniuose organizuojame akcijas, kurių metu moksleiviams miškininkai papasakos apie inkilų gamybą, kabinimo taisykles, paukščių rūšis, jų ypatumus. Taip pat iškabinsime net 8000 inkilų. Todėl papildomos rankos šiam prasmingam darbui tikrai pravers“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Inkilą būtina pagaminti tinkamai

Tinkamai pagamintuose ir iškeltuose inkiluose gali saugiai perėti daugybė rūšių uoksinių paukščių. Tik  būtina rūpintis, kad inkilas netaptų spąstais jame perintiems paukščiams. Tam reikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių.

Inkilai turi būti gaminami iš natūralių medžiagų – neobliuotų, nedažytų lentų, kad paukščių jaunikliai galėtų lengviau įsikabinti į sieneles. Inkilai yra geriau užimami, jei landa atsukama į rytų ar pietų pusę. Neretai žmonės prie inkilo landos pritvirtina ir laktą, manydami, kad paukščiams bus patogiau ant jos pritūpti. Deja, lakta patogumą suteikia nebent plėšrūnėms kiaunėms ir katėms, o paukščiams ši kartelė nereikalinga.

Geniai yra įsigudrinę praplatinti inkilo angą, todėl kitiems paukščiams ten tampa nebesaugu. Miškininkai pataria angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios smailus genio snapas neįveiks.

Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje, maždaug 3-4 metrų aukštyje.

Kam skirti inkilai?

Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, pavyzdžiui, varnėnams, įvairioms zylėms, musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims: kukučiams, pelėdoms, žalvarniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.

Miškininkai perspėja, kad, pavasarį pakabinus inkilą, nebūtinai jame iškart apsigyvens paukštis – tai gali nutikti ir kitąmet ar net po kelerių metų. Todėl rekomenduojama inkilus kelti ištisus metus, kai tik jis įsigyjamas ar pagaminamas, nelaukiant pavasario. Inkilas suteikia prieglobstį ne tik paukščiams perėjimo laikotarpiu – jame gali nakvoti įvairūs paukščiai, apsigyventi vabzdžiai ar kaupti maisto atsargas miegapelės.

Parengta pagal Aplinkos min. inf.


Taip pat SKAITYKITE: https://www.pamarys.eu/miskininkai-pataria-kodel-inkilai-neturetu-buti-ismarginti-ir-kur-juos-kelti/  

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite