Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar lietuviams verta peržiūrėti taupymo ir investavimo planus?

2025 metais

Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Artėjant žiemai Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina atsargiau nei metų pradžioje. Tai rodo lapkritį atliktas SEB banko tyrimas. Daugiausia nerimo kelia maisto produktų kainos, augančios transporto išlaidos ir galimos didesnės sąskaitos už komunalines paslaugas. Beveik trečdalis gyventojų taip pat nerimauja dėl santaupų trūkumo ar sunkumų jas sukaupti. Kaip šiomis aplinkybėmis valdyti biudžetą, kad nenukentėtų ilgalaikiai finansiniai tikslai?  Finansinę padėtį vertina atsargiau Lapkritį atliktas SEB banko tyrimas atskleidė, kad

„Tilžės akto“ dienos paminėjimas Bitėnuose

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus kviečia gyventojus ir svečius susiburti prasmingai popietei, kurios metu bus pagerbti Tilžės akto signatarai, prisimintas Mažosios Lietuvos istorinis ir kultūrinis paveldas, pristatyta paroda, išklausytas istorinis pranešimas ir skambės muzika. Minėjimo programa prasidės 15.30 val. Bitėnų kapinėse, kur tylos minute bus pagerbti „Tilžės akto“ signatarai. 16.00 val. renginys tęsis Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Čia vyks Kintų Vydūno kultūros centro parodos „Mažoji Lietuva emalyje“ – kolekcijos „Pamario ženklai“ – pristatymas. Parodą pristatys Kintų Vydūno kultūros centro

Kaip ES investicijos padeda kurti Tauragės kraštą, kuriame norisi likti

Tauragės regione

Lapkričio 11 d. Jurbarko kultūros centre vykusiame Tauragės regiono forume „Regionas, kuriame liksime: dirbti. Mokytis. Džiaugtis gyvenimu“ diskutuota apie gyvenimo kokybės pokyčius ir kaip jiems pasitelkti ES investicijas. Tarp svarbiausių temų – kaip Tauragės regione kurti gerai apmokamas darbo vietas, mažėjant mokinių skaičiui išlaikyti kokybišką ugdymą ir užtikrinti, kad gyventojams būtų lengviau pasiekti viešąsias paslaugas bei rasti veiklos laisvalaikiu. Kartu aptarta, kurių darbų savivaldybės galėtų imtis pačios, o kuriems reikėtų bendrų visų savivaldybių pastangų. Europos Sąjungos investicijų poveikis Kalbėdamas apie

Ar prabangūs automobiliai vis dar laikomi sėkmės simboliu?

prabangus automobilis

Prabangus automobilis ilgą laiką buvo vienas lengviausiai atpažįstamų finansinės sėkmės ženklų. Aukščiausios klasės sedanas, sportinis kupė ar įspūdingas visureigis dažnai asocijuodavosi su aukštomis pareigomis, verslo pasiekimais ir išskirtiniu gyvenimo būdu.  Tačiau šiandien požiūris į prabangą keičiasi. Vieniems brangus automobilis tebėra svajonė ir pasiekimų įrodymas, kitiems – nebūtinos išlaidos, kurių galima atsisakyti dėl finansinės laisvės ar kitų gyvenimo prioritetų. Kodėl automobilis tapo socialinio statuso ženklu? Automobilis nuo pat masinės automobilizacijos pradžios buvo daugiau nei susisiekimo priemonė. Jo markė, dydis, dizainas ir

Taip pat skaitykite