Tag Archives: tremtis

Gedulo ir vilties dieną tylos minute pagerbti tremtiniai

Šiandien, antradienį visoje šalyje minint 81-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines, septintąjį kartą rengiama atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Prasmingas renginys prasidėjo šalyje paskelbus tylos minutę, prie kurios prisijungė visi norintieji. Kiek vėliau prasidėjęs tremtinių pavardžių skaitymas tęsis iki trečiadienio (birželio 15 d.) 12 val. Kaip sako atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ organizatoriai, susikaupimą ir atmintį simbolizuojanti tylos minutė ne tik sujungė visą šalį, tačiau prie šios prasmingos tradicijos prisidėjo ir viso pasaulio lietuviai. Iki pat rytojaus per visą parą

Likimo broliai Kazimieras „šventasis“ ir Kazimieras „mokytasis“

Jų susitikimo vieta – Intos 3-iasis griežtojo režimo lageris, įkurtas Komijoje (Rusija). Šioje tremties vietoje tilpo gal 4 tūkst. kalinių, dauguma dirbo akmens anglies kasyklose, keli šimtai – miesto statybose. Kiti dėl prastesnės sveikatos, senesni gavo lagerio aptarnavimo darbus: valyti išvietes, skusti bulves… „Mokytasis“ Kazimieras dėl prasto regėjimo, buvo su akiniais, į kasyklas ir statybas netiko. Matyt, dėl tų akinių ir praminė „mokytuoju“. Tai – apie šviesios atminties garbųjį Rusnės žmogų Kazimierą Banį, kurio knygos „Po Rusnės dangum“ puslapius verčiame

Stoniškiuose vyko vakaronė „Lietuvos vardas širdy įspaustas“

1941-ųjų birželio 14 diena juodomis raidėmis įrašyta Lietuvos istorijoje, kai gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta tūkstančiai niekuo dėtų lietuvių: išsilavinusių, aktyvių visuomeniniame gyvenime, pasišventusių savo kraštui ir Tėvynei Lietuvai… Skausmas ir amžinas klausimas „Kodėl? Už ką?“ tvyro daugumos tremtinių širdyse, net praėjus daugybei metų… „Leiskit į tėvynę, Leiskit pas savus, Ten pradžiugs krūtinė, Atgaivins jausmus…“ – šia visiems žinoma daina, atliekama Šilgalių kaimo etnografinio ansamblio „Kamana“ (vadovė – Aksavera Mikšienė), 2021 m. birželio 14 d. prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Vytautas Pangonis: „Būti lietuviu – žodžiais nenusakoma“ 

„Aš visada buvau ir būsiu lietuvis. Mano tėvas – lietuvis, mama – vokietė. Aš visada norėjau į Lietuvą, nors gimiau centrinėje Azijoje. Būti savo šalies piliečiu, lietuviu – tai jausmas. To nenusakysi žodžiais. Būtina pajusti“,– sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenos mašinistas Vytautas Pangonis.  V.Pangonis – ištremtų lietuvių giminės atstovas, prieš daugiau 20 metų grįžęs gyventi į Lietuvą, su ypatingu jausmu širdyje pasitikinantis kiekvieną valstybės šventę.  Skaudi giminės istorija  V.Pangonio seneliai ir tėvai patyrė tremtį ir, deja, ne visi iš