Tag Archives: sukčių

Lietuvos bankas: pernai gyventojai daugiausia ginčijosi su bankais dėl sukčių išviliotų pinigų

Lietuvos bankas praėjusiais metais išnagrinėjo beveik 740 ginčų, penktadaliu daugiau nei 2022 m. Rekordinę ginčų dalį sudarė vartotojų nesutarimai su bankais dėl sukčių išviliotų pinigų, daugėjo ginčų su draudikais, o su kitais finansų rinkos dalyviais – mažėjo. „Dėl intensyvėjančio naudojimosi finansinėmis paslaugomis augant ginčų skaičiui, kaip vieną pagrindinių konstruktyvių jų sprendimo būdų rekomenduojame taikius susitarimus. Jų efektyvumu įsitikiname jau antrus metus iš eilės. Matydami, kad daugėja nusiskundimų dėl sukčiavimo atvejų, siekiame, kad finansų rinkos dalyviai stiprintų savo apsaugos sistemas, tačiau

Elektroninių sukčių Kalėdos prasideda anksčiau: kaip nepasimauti ant jų kalbiuko?

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras informuoja, kad per trečiąjį metų ketvirtį, nuo liepos iki rugsėjo, elektroniniai sukčiai iš mūsų šalies gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 5,1 mln. eurų – net penktadaliu daugiau nei per tą patį laiką pernai. Tačiau, nepaisant suintensyvėjusių atakų, šalies finansų institucijų atsparumas sukčiavimui taip pat auga. Realūs nuostoliai, kuriuos sugebėjo padaryti sukčiai, minėtu laikotarpiu, palyginus su 2022-aisiais, sumažėjo 3 procentais, iki 2,3 mln. eurų. Vidutinė išviliojama suma šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 871 eurą. Skaičiuojama, kad

Aktyvėjant finansiniams sukčiams, ekspertas atkreipia dėmesį į pagrindinius jų manipuliacijų metodus

Bankams ir teisėsaugai pavyksta sulaikyti vis didesnę dalį finansinių sukčių ir jų mėgintas išvilioti lėšas sugrąžinti gyventojams, tačiau nusikaltėlių aktyvumas nepaliauja augti.  Trečiąjį šių metų ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai išviliojo 5,1 mln. eurų – tai 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Šaltuoju sezonu dar labiau aktyvėjant kibernetinėms atakoms, „Citadele“ banko ekspertas atskleidžia pagrindinius finansinių sukčių bruožus ir manipuliacijų metodus, kuriuos verta išmokti atpažinti. „Atėjus šaltajam sezonui ir prasidėjus mokslo metams sukčiai vėl darosi aktyvesni.

Kas nuo internetinių sukčių kasdien apsaugo apie 2 tūkst. Lietuvos gyventojų?

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos sukurtas ir jau metus veikiantis nemokamas apsaugos įrankis „DNS užkarda“ per dieną vidutiniškai apsaugo virš 2 tūkst. gyventojų, kurie neatpažįsta sukčių atsiųstos žinutės ir bando prisijungti prie pinigų ar jautrių duomenų išviliojimui skirtų svetainių. „Mūsų įrankis blokuoja visas NKSC žinomas žalingas interneto svetaines ir taip gyventojai, net ir paspaudę ant sukčių atsiųstos nuorodos, nepatiria nei finansinės, nei asmens duomenų praradimo žalos“, – teigia NKSC direktorius Liudas Ališauskas. Jo teigimu, apsaugos mastas nuo

Šilutės policijos bendruomenės pareigūnai primena saugotis sukčių

Šilutės policijos bendruomenės pareigūnai savo Facebook paskyroje nuolat skelbia gyventojams svarbių žinių ir patarimų. Šįkart tema – sukčiavimas, kaip jo išvengti. Šilutės rajone įvairių sukčiavimo atvejų vis pasitaiko, gyventojai netenka santaupų. Tad paskaitykime, ką pataria pareigūnai. Įspėjame, kad šiuo metu padažnėjo sukčiavimo būdas, kuomet asmenys skambina į mobilaus ir stacionaraus ryšio telefonus, prisistato policijos pareigūnais ir nurodo, jog turimi pinigai gali būti netikri bei juos privaloma patikrinti. Po pokalbio  prie namų atvyksta  kriminalistais prisistatę asmenys, kurie iš tikrųjų yra sukčiai,

Kas antras lietuvis yra susidūręs su sukčiais: kaip atpažinti jų pinkles ir neprarasti turto?

Skaitmeniniame amžiuje ir sukčiai persikėlė į internetą. Gyventojams tenka susidurti su vis labiau pažengusiomis ir įvairesnėmis apgaulės formomis: nuo itin įtikinamai atrodančių el. laiškų iki romantinio sukčiavimo bei fiktyvių investicinių platformų. Skaičiuojama, kad pernai iš lietuvių įvairiais būdais išviliota apie 12 mln. eurų. Maža to, sukčiai tampa visi išmanesni, pasitelkia naujausias technologijas. Sukčiai veikia vis aktyviau BTA užsakymu atliktos „Nielsen“ apklausos duomenys rodo, kad kas antras gyventojas yra sulaukęs sukčių skambučio ar žinutės. Maža to, bandymų sukčiauti daugėja. Vien per

Kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių?

Pernai prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė net 68 proc. lietuvių, atskleidžia Valstybės duomenų agentūra. Esant dideliam interneto vartotojų kiekiui, tobulėja ir nuotolinių sukčių gudrybės. Sukčiai nieko neįtariančius vartotojus atakuoja virusinėmis žinutėmis, o siekdami išgauti asmeninius duomenis ir išvilioti pinigus, tam net kuria netikras mobiliąsias programėles. Ekspertai primena, kad internete turime būti budrūs ir pataria, į ką atkreipti dėmesį, kad naršydami išliktume saugūs. Anot Lietuvos saugesnio interneto centro partnerio, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Ritos Šukytės, kibernetiniai pavojai tyko