Šilutės jaunimas mokėsi kritiškai vertinti situacijas ir atpažinti korupcijos požymius

kritinis mąstymasLapkričio 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko paskutinis projekto „Savęs atradimų žemėlapis“ renginys „Įjunk kritinį mąstymą. Korupcijos ženklai“. Praktinėje edukacijoje žinias gilino jaunimo komandos iš trijų Šilutės ugdymo įstaigų. Renginio metu jaunuoliai susipažino su kritinio mąstymo principais, mokėsi analizuoti įvairias situacijas, atpažinti nesąžiningą elgesį ir atsakingai vertinti priimamus sprendimus.

Renginyje dalyvavo Šilutės pirmosios gimnazijos (mokyt. Laima Toliušienė), Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos (mokyt. Silvestras Merliūnas ir Daiva Losienė) bei Šilutės profesinio mokymo centro (mokyt. Reda Jurgelienė) mokiniai.

Edukaciją vedė istorijos mokytoja Laima Toliušienė ir Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas. Užsiėmimo metu jaunimas mokėsi ne tik atpažinti korupcijos formas, bet ir kritiškai vertinti pateiktą informaciją, kelti klausimus, ieškoti priežastinių ryšių bei pagrįsti savo nuomonę. Komandos nagrinėjo įvairius gyvenimiškus pavyzdžius, susijusius su kyšininkavimu, piktnaudžiavimu pareigomis, nepotizmu, interesų konfliktais, nesąžiningu elgesiu. Dalyviams reikėjo įvardyti galimus pažeidimų požymius, įvertinti jų pasekmes bei argumentuoti savo sprendimus.

Savo žinias jaunuoliai pasitikrino interaktyvioje „Slido“ viktorinoje „Korupcija, skaidrumas ir etika: pilietinis iššūkis“. Joje buvo pateikti klausimai apie korupcijos sampratą, interesų konfliktus, skaidrumą, viešųjų lėšų panaudojimą ir piliečių atsakomybę pastebėjus nesąžiningą elgesį. Diskusijų metu jaunimas svarstė, kaip pasielgti pastebėjus draugo nesąžiningumą, kur baigiasi nuoširdi padėka ir prasideda bandymas papirkti, kodėl net ir nedideli kasdieniai nesąžiningi poelgiai gali turėti pasekmių ateityje. Aptarta, kodėl žmonės kartais vengia pranešti apie pastebėtus pažeidimus ir kas padėtų kurti skaidresnę aplinką mokykloje bei visuomenėje. Kiekviena komanda turėjo ne tik aptarti pateiktą situaciją, bet ir pristatyti savo išvadas, jas argumentuoti bei išklausyti kitų dalyvių nuomonę. Tokios užduotys skatino nepriimti informacijos ar kitų nuomonės savaime, o ieškoti argumentų ir savarankiškai įvertinti situacijas.

Renginio pabaigoje komisija įvertino komandų atliktas užduotis ir pristatytas įžvalgas. Komandoms įteiktos nominacijos: „Kritinio mąstymo asai“ – komandai „Anonimai“, „Giliausia įžvalga“ – komandai „Mes matricoje 575“, „Teisingumo sargai“ – komandai „Antikorupcantai“ (Šilutės pirmoji gimnazija); „Geležinė logika“ – komandai „Princesės“ (Šilutės profesinio mokymo centras); „Praktiniai ekspertai“ – komandai „Galvotojai“, „Skaidrumo detektyvai“ – komandai „Komanda X“, „Sąžiningumo riteriai“ – komandai „Luomas“ (Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla).

Šis renginys užbaigė projekto „Savęs atradimų žemėlapis“ veiklas (vad. Ovidijus Normantas), finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

Ovidijus Normantas,

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar lietuviams verta peržiūrėti taupymo ir investavimo planus?

2025 metais

Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Artėjant žiemai Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina atsargiau nei metų pradžioje. Tai rodo lapkritį atliktas SEB banko tyrimas. Daugiausia nerimo kelia maisto produktų kainos, augančios transporto išlaidos ir galimos didesnės sąskaitos už komunalines paslaugas. Beveik trečdalis gyventojų taip pat nerimauja dėl santaupų trūkumo ar sunkumų jas sukaupti. Kaip šiomis aplinkybėmis valdyti biudžetą, kad nenukentėtų ilgalaikiai finansiniai tikslai?  Finansinę padėtį vertina atsargiau Lapkritį atliktas SEB banko tyrimas atskleidė, kad

„Tilžės akto“ dienos paminėjimas Bitėnuose

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus kviečia gyventojus ir svečius susiburti prasmingai popietei, kurios metu bus pagerbti Tilžės akto signatarai, prisimintas Mažosios Lietuvos istorinis ir kultūrinis paveldas, pristatyta paroda, išklausytas istorinis pranešimas ir skambės muzika. Minėjimo programa prasidės 15.30 val. Bitėnų kapinėse, kur tylos minute bus pagerbti „Tilžės akto“ signatarai. 16.00 val. renginys tęsis Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Čia vyks Kintų Vydūno kultūros centro parodos „Mažoji Lietuva emalyje“ – kolekcijos „Pamario ženklai“ – pristatymas. Parodą pristatys Kintų Vydūno kultūros centro

Kaip ES investicijos padeda kurti Tauragės kraštą, kuriame norisi likti

Tauragės regione

Lapkričio 11 d. Jurbarko kultūros centre vykusiame Tauragės regiono forume „Regionas, kuriame liksime: dirbti. Mokytis. Džiaugtis gyvenimu“ diskutuota apie gyvenimo kokybės pokyčius ir kaip jiems pasitelkti ES investicijas. Tarp svarbiausių temų – kaip Tauragės regione kurti gerai apmokamas darbo vietas, mažėjant mokinių skaičiui išlaikyti kokybišką ugdymą ir užtikrinti, kad gyventojams būtų lengviau pasiekti viešąsias paslaugas bei rasti veiklos laisvalaikiu. Kartu aptarta, kurių darbų savivaldybės galėtų imtis pačios, o kuriems reikėtų bendrų visų savivaldybių pastangų. Europos Sąjungos investicijų poveikis Kalbėdamas apie

Ar prabangūs automobiliai vis dar laikomi sėkmės simboliu?

prabangus automobilis

Prabangus automobilis ilgą laiką buvo vienas lengviausiai atpažįstamų finansinės sėkmės ženklų. Aukščiausios klasės sedanas, sportinis kupė ar įspūdingas visureigis dažnai asocijuodavosi su aukštomis pareigomis, verslo pasiekimais ir išskirtiniu gyvenimo būdu.  Tačiau šiandien požiūris į prabangą keičiasi. Vieniems brangus automobilis tebėra svajonė ir pasiekimų įrodymas, kitiems – nebūtinos išlaidos, kurių galima atsisakyti dėl finansinės laisvės ar kitų gyvenimo prioritetų. Kodėl automobilis tapo socialinio statuso ženklu? Automobilis nuo pat masinės automobilizacijos pradžios buvo daugiau nei susisiekimo priemonė. Jo markė, dydis, dizainas ir

Taip pat skaitykite